Kaip atpratinti šunį šlapintis namuose

Beveik visi, šunis namuose auginantys šeimininkai, bent kartą susiduria su klausimu, kaip tinkamai išmokyti šunį atlikti gamtinius reikalus lauke. Kiekvienas augintinis yra skirtingas, todėl ir mokymo procesas nėra vienodai sudėtingas. Tačiau naudojant nuoseklius metodus, mokymo procesas tampa aiškesnis, atsiranda suprantimas, kodėl rutina bei kantrybė yra tokie svarbūs. Įprotį gamtinius reikalus atlikti lauke, šuniui galima suformuoti pasitelkiant teigiamą paskatinimą, pastovų tvarkaraštį ir atkreipiant dėmesį į elgesio išduodamus signalus.

Suformuotas įprotis ne tik padeda palaikyti švarą namuose, bet ir stiprina ryšį tarp augintinio bei šeimininko. Tinkamai treniruojamas šuo greičiau supranta, ko iš jo tikimasi, o šeimininkui tampa paprasčiau planuoti kasdienę rutiną.

Geriems rezultatams pasiekti, svarbu žinoti, kokius ženklus šuo rodo prieš atlikdamas gamtinius reikalus, kaip sudaryti aiškų tvarkaraštį bei kokių klaidų vengti. Šie mokymo elementai užtikrina, kad treniruotės vyks sklandžiai, o šuo ilgainiui įpras atlikti reikalus tinkamoje vietoje.

Kodėl svarbu šunį išmokyti atlikti gamtinius reikalus lauke

Tinkamų šuns įpročių formavimas turi tiesioginę įtaką namų švarai, gyvūno sveikatai ir šeimininko kasdieniam gyvenimui. Įpratinus šunį atlikti gamtinius reikalus lauke, sumažėja streso, higienos problemų ir netinkamo elgesio rizika.

Švara ir tvarka namuose

Pagrindinė priežastis, kodėl norime, kad šuo gamtinių reikalų neatliktų namie yra švara. Nors mums tai atrodo savaime suprantama, šuo tokio įgimto supratimo neturi. Namuose besišlapinantis ir besituštinantis šuo gali nepataisomai sugadinti baldus, kilimus, grindis, padaryti kitos žalos. Šeimininkams nuolat tenka valyti namus, bandyti atsikratyti nemalonių kvapų, kurie ilgainiui įsisenėja. Tai kelia stresą tiek šeimiminkams, tiek pačiam augintiniui, atsiranda nuolatinė įtampa.

Kita vertus, švarūs namai reiškia mažiau tvarkymuisi skiriamo laiko ir, atitinkamai, daugiau laiko šuniui bei šeimai. Tai taip pat padeda išvengti bakterijų plitimo, ypač jei namuose gyvena vaikai.

Kai augintinis nedaro namuose:

• Mažiau nešvarumų ant grindų ir baldų;
• Nereikia nuolat dezinfekuoti patalpų;
• Malonesnė gyvenamoji aplinka šeimininkui ir svečiams.

Tinkamai išmokius augintinį, tvarkingi namai tampa patogesni tiek šuniui, tiek žmonėms. Gyvūnas greičiau supranta, kad namai nėra tinkama vieta šlapintis ar tuštintis, ir pradeda laikytis nustatytų taisyklių.

Šuns sveikatos užtikrinimas

Reguliarus vedimas į lauką padeda šuniui ištuštinti šlapimo pūslę ir žarnyną tinkamu laiku. Šuo gali ilgai sulaikyti šlapimą bei nesituštinti, tačiau ilgą laiką neatliekant gamtinių reikalų, gali kilti šlapimo takų infekcijos ar virškinimo problemų.

Pasivaikščiojimai lauke suteikia papildomos fizinės veiklos ir protinės stimuliacijos. Šuo gauna galimybę tyrinėti aplinką, užuosti kitų gyvūnų kvapus ir taip patenkinti savo natūralius instinktus.

Darymo lauke nauda sveikatai:

• Mažesnė šlapimo takų ligų rizika;
• Geresnis virškinimas dėl reguliaraus judėjimo;
• Psichologinė gerovė dėl aplinkos pažinimo.

Reguliariai į lauką vedamas šuo būna ramesnis ir pastovesnis. Tokia rutina užtikrina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.

Tinkamų įpročių formavimas

Rekomenduojama kuo anksčiau pradėti mokyti šunį atlikti gamtinius reikalus lauke. Taip formuojasi aiškūs ir nuoseklūs įpročiai. Šuo išmoksta, kad laukas yra vienintelė tinkama vieta šlapintis ir tuštintis.

Šie įpročiai padeda išvengti nesusipratimų ateityje. Net suaugęs šuo, įpratęs prie aiškios tvarkos, rečiau daro klaidų ir greičiau prisitaiko prie naujos aplinkos.

Svarbiausi aspektai:

• Nuoseklus grafikas padeda šuniui suprasti, kada bus išvedamas;
• Teigiama motyvacija (pagyrimai, skanėstai šunims) stiprina tinkamą elgesį;
• Aiškios taisyklės mažina gyvūno stresą.

Gerai suformuotus įpročius turinti šuo yra lengviau prižiūrimas ir labiau pasitikintis savo šeimininku. Tai palengvina kasdienę priežiūrą ir stiprina ryšį tarp žmogaus ir augintinio.

Pagrindiniai treniravimo principai

Šuo greičiau supranta, ko iš jo tikimasi, kai šeimininkas laikosi pastovios rutinos, tinkamai reaguoja į klaidas ir nuosekliai paskatina tinkamą elgesį. Aiškios taisyklės, kantrybė ir pastovus norimo elgesio kartojimas padeda augintiniui greitai susieti veiksmą su tinkamu rezultatu.

Nuoseklumas ir kantrybė

Šuniui reikia reguliarios rutinos, kad jis suprastų, kada ir kur atlikti gamtinius reikalus. Jauną ar visai netreniruotą šunį rekomenduojama į lauką vesti kas 1–2 valandas, taip pat po miego, žaidimų ar valgymo. Tokia tvarka sumažina klaidas namuose bei padidina sėkmės tikimybę lauke.

Kiekvieną kartą pasirinkus tą pačią vietą lauke, šuo greičiau susieja aplinką su tinkamu elgesiu. Kvapai ir aplinkos pastovumas veikia kaip papildomi veiksniai.

Kantrybė yra būtina, nes jauni šuniukai dar neturi pakankamai išlavintos šlapimo pūslės kontrolės. Dažniausiai prireikia kelių savaičių ar net mėnesių, kol augintinis pradeda kentėti bei laukti išėjimo į lauką

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas šuo mokosi skirtingu tempu. Griežtas spaudimas ar skubėjimas tik apsunkina procesą ir kelia stresą tiek augintiniui, tiek šeimininkui.

Teigiamas paskatinimas

Šuo greičiausiai įsisavina norimą elgesį, kai jis iš karto po veiksmo gauna aiškų atlygį. Atlygio pasirinkimas priklauso nuo to, kas labiausiai motyvuoja augintinį. Tai gali būti skanėstas, pagyrimas balsu ar trumpas žaidimas. Laiku duotas paskatinimas padeda šuniui suprasti, kad jo atliktas veiksmas buvo tinkamas.

Tiek treniruojant eiti į lauką, tiek atlikti kitas komandas, tinkamai atliktą veiksmą rekomenduojama pažymėti garsu ar žodžiu (markeriu). Rekomenduojama pasirinkti trumpą ir aiškų žodį, tokį kaip “taip”, „gerai“, „puiku“ ar kt. ir šį žodį naudoti iškarto po to, kai augintinis atliko norimą veiksmą. Taip pat nedelsiant apdovanoti skanėstu. Tokie signalai tampa nuoseklia komunikacijos priemone tarp šeimininko ir augintinio.

Nors mokymuisi yra svarbūs skanėstai, reikėtų vengti per didelio jų kiekio. Skanėstai turėtų būti maži, greitai suvalgomi, kad šuo nesiblaškytų ir išlaikytų dėmesį.

Teigiamas paskatinimas veikia tik tada, kai jis nuoseklus. Jei šuo yra ignoruojamas po teisingo veiksmo, jam tampa sunkiau suprasti, kokio elgesio iš jo tikimasi.

Tinkamos reakcijos į nesėkmes

Klaidos yra neišvengiamos, ypač ankstyvame mokymo etape. Svarbiausia – nereaguoti pykčiu ar bausme, juolab, jei baudžiama praėjus kuriam laikui po nesėkmės. Šuo nesupranta, kodėl jis baudžiamas, jei nesėkmė įvyko prieš kelias minutes.

Tinkama reakcija – ramiai išvalyti nelaimės vietą. Svarbu pasirūpinti, kad neliktų kvapo. Kvapas gali paskatinti šunį kartoti veiksmą toje pačioje vietoje. Rekomenduojama naudoti specialius kvapą neutralizuojančius valiklius šunims.

Įvykstant klaidoms, svarbu išlaikyti ramų toną ir vengti neigiamų emocijų. Nuoseklus nukreipimas į tinkamą vietą ilgainiui suformuoja aiškų šuns elgesio modelį.

Rutinos ir tvarkaraščio nustatymas

Aiški rutina padeda šuniui greičiau suprasti, kada ir kur atlikti gamtinius reikalus. Nustatytas grafikas mažina nelaimingų atsitikimų namuose tikimybę ir suteikia gyvūnui saugumo jausmą.

Dažnas išvedimas į lauką

Jauni šuniukai turi mažą šlapimo pūslę, todėl šlapimo jie negali ilgai išlaikyti. Pradėjus mokytis reikalus atlikti lauke, svarbu šuniuką išvesti kas 1–2 valandas, ypač pirmosiomis savaitėmis. Sulaukus sėkmės, tarpai tarp pasivaikščiojimų gali būti mažinami.

Išėjimą į lauką reikėtų planuoti ryte tik atsikėlus, po žaidimų ir prieš miegą. Šuo greičiau supras, kad laukas yra numatyta vieta, kai jis nuolat turės galimybę ten patekti. Planavimui į pagalbą galima pasitelkti iš anksto sudarytą grafiką ar nustatytus periodinius priminimus telefone.

Laiko planavimas po valgymo ir miego

Labai dažnai atlikti gamtinius reikalus šuo nori po valgymo ar miego. Todėl geriausia augintinį į lauką būtų išvesti kuo greičiau atsikėlus ryte bei iš karto po valgio. Tą padaryti reikėtų ne vėliau nei per 10 min. 

Jaunas šuniukas dažniausiai valgo kelis kartus per dieną, todėl ir išvedimų grafikas turi atitikti maitinimo laiką. Jei jis miega dieną, net ir trumpas pogulis gali baigtis poreikiu iškart eiti į lauką.

Rekomenduojama stebėti šuns elgesį bei išmokti atpažinti elgesį prieš pat pradedant šlapintis ar tuštintis. Jei augintinis pradeda suktis ratu ar atrodo neramus, reikėtų kuo greičiau nukreipti augintinio dėmesį ar paimti ant rankų ir išeiti į lauką. Augintinio siunčiamų signalų atpažinimas padės išvengti nelaimių namuose.

Reguliarumas ir pasikartojimas

Šuo daug greičiau išmoks, jei turės nuoseklią rutiną. Išeinant į lauką tuo pačiu metu kiekvieną dieną, augintinis išmoks pats numatyti, kada bus tinkamas metas ir bandys iki tol kentėti. Tai padės sumažinti stresą ir užtikrinti aiškumą tiek šuniui, tiek šeimininkui.

Reguliarumas reikalingas ne tik tvarkaraštyje, bet ir reaguojant į elgesį. Šuo turi sulaukti paskatinimo pagiriant bei skanėstais kiekvieną kartą, kai atliko reikalus lauke. Tokia pasikartojanti rutina sukuria aiškų ryšį tarp veiksmo ir teigiamo rezultato.

Net jei tvarkaraštis gali pasirodyti griežtas, ypač pradžioje, jis suteikia aiškią struktūrą. Ilgainiui šuo išmoksta laikytis ritmo ir pats prisitaiko prie šeimos dienotvarkės.

Šuns elgesio ženklų atpažinimas

Pprieš atlikdamas gamtinius reikalus, šuo dažniausiai parodo aiškius kūno kalbos signalus. Atidžiai stebint šiuos ženklus, galima greičiau sureaguoti, kada reikia augintinį išvesti į lauką ir taip išvengti netvarkos namuose.

Uostinėjimas ir sukimosi veiksmai

Vienas iš dažniausių ženklų – intensyvus grindų ar žolės uostinėjimas. Uostydamas šuo ieško tinkamos vietos, kur galėtų pasišlapinti ar pasituštinti. Dažnai šis elgesys kartojasi toje pačioje vietoje, todėl šeimininkas gali nuspėti, kur augintinis ketina atlikti reikalus. 

Kitas svarbus signalas – sukimosi judesiai. Prieš tūpdamas ar keldamas koją augintinis gali kelis kartus apsisukti aplink pasirinktą vietą. Tai natūralus instinktas, padedantis jam pasirinkti patogiausią padėtį.

Tokie veiksmai dažniausiai pasireiškia iškart po miego, žaidimo ar pavalgymo. Pastebėjus šiuos ženklus, rekomenduojama nedelsiant išvesti šunį į lauką. Už klaidas baudžiamas augintinis gali bijoti reikalus atlikti matant šeimininkui ir tai daryti pasislėpęs. Tokiu atveju elgesį identifikuoti bus sunkiau.

Nerimas ir vaikščiojimas

Kai kurie šunys prieš atlikdami gamtinius reikalus tampa neramūs, tai ypač pastebima įsibėgėjus mokymosi procesui. Jie pradeda vaikščioti pirmyn ir atgal, dairytis, inkšti. Šis elgesys pasireiškia patalpose, kai šuo nori išeiti į lauką, bet neturi galimybės. Šuo gali eiti prie durų, baksnoti nosimi ar letena į duris, taip parodydami savo poreikį.

Svarbu nesupainioti šių ženklų su bendru nuoboduliu ar dėmesio siekimu. Jei elgesys pasikratoja tam tikru dienos metu, tai dažniausiai susiję su gamtiniais poreikiais.

Signalų stebėjimo svarba

Šuns elgesio stebėjimas padeda greičiau suprasti jo poreikius. Kiekvienas šuo turi savitą būdą pranešti, kad jam reikia į lauką. Nors vieni tai daro labai aiškiai, o kiti subtiliau, skiriant pakankamai dėmesio savo augintiniui ir pradėjus jį geriau pažinti, šiuos signalus šeimininkai išmoksta pastebėti. Iš augintinio sunčiamų signalų galima atpažinti ir kitus poreikius, alkį, stresą bei nerimą ar blogą savijautą.

Treniruojantis gamtinius reikalus atlikti lauke, dažniausiai pastebimos tokios elgesio sąsajos:

Nuoseklus signalų atpažinimas padeda greičiau išmokyti šunį atlikti gamtinius reikalus lauke ir sumažina netikėtų situacijų skaičių namuose.

Treniravimo metodai ir priemonės

Šuns mokymas atlikti gamtinius reikalus lauke reikalauja nuoseklumo, metodiškumo, tinkamų priemonių ir aiškaus grįžtamojo ryšio augintiniui. Svarbu pasirinkti metodus, kurie padeda šuniui suprasti, kur ir kokių veiksmų iš jo tikimasi, kartu užtikrinant teigiamą patirtį.

Narvo naudojimas

Narvas gali tapti veiksminga priemone, padedančia formuoti norimus šuns įpročius. Šunys natūraliai vengia teršti vietą, kurioje miega ar ilsisi. Tinkamai panaudojus narvą, augintinį galima lengviau išmokinti laukti, kol bus tinkamoje vietoje atlikti gamtinius reikalus.

Svarbu pasirinkti tinkamo dydžio narvą. Šuo turi galėti atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti, tačiau narvas neturi būti per didelis. Turėdamas per daug vietos narve, šuo gali pasirinkti vieną kampą gamtiniams reikalams atlikti.

Prie narvo augintinį reikia pratinti palaipsniui. Jauni šuniukai, kurie negali kentėti ilgai, neturi būti uždaromi ilgam laikui. Daugiau su narvais susijusių patarimų pateikiame straipsnyje Narvas šunims: kaip išsirinkti tinkamiausią.

Specialių komandų taikymas

Augintiniui duodamos aiškios komandos padeda šuniui susieti žodžius su veiksmais. Pasirinkta frazė, tokia, kaip „einam į lauką“ ar „daryk“, turėtų būti kartojama nuosekliai, kiekvieną kartą prieš laukiamą veiksmą, o tą veiksmą įvykdęs augintinis apdovanojamas.

Šuo greitai pradeda suprasti, kad frazė reiškia konkretų veiksmą. Tai ypač naudinga, kai norima, kad šuo atliktų gamtinius reikalus konkrečiu metu ar vietoje.

Svarbu nuoseklumas. Rekomenduojama naudoti trumpas, aiškias ir nekintančias frazes. Keičiant žodžius, šuniui gali būti sunku suprasti, ko iš jo tikimasi. Treniruojant augintinį, visi šeimos nariai turėtų naudoti tuos pačius žodžius. Taip išvengsite painiavos, o šuo greičiau išmoks vykdyti komandas.

Apdovanojimų pasirinkimas

Teigiamas paskatinimas yra vienas svarbiausių treniravimo elementų. Tinkamai parinkus apdovanojimą, šuo susies norimą elgesį su malonia patirtimi. Ateityje, tikėdamasis atlygio, šuo daug lengviau įvykdys norimą komandą.

Treniruojant augintinį rekomenduojama naudoti mažus ir lengvai kramtomus skanėstus, nuo kurių augintinis greitai nepasijustų sotus. Sulaukus proveržio, augintiniui išmokus sudėtingesnės komandos ar pirmaisiais kartais sėkmingai atlikus gamtinius reikalus, augintinį reikėtų apdovanoti gausiai bei didesnės vertės skanėstais. Paskatinimui taip pat galima naudoti žaislą ar pagyrimą balsu, jei šunį tai motyvuoja.

Svarbu apdovanoti iš karto atlikus veiksmą. Vėluojant paskatinimui, šuo nesupras, už kokį veiksmą gauna atlygį arba dar blogiau – atlygį susies su kitu nei norimas veiksmu. Kai šuo įpranta gamtinius reikalus atlikti lauke, apdovanojimų dažnį ir kiekį galima palaipsniui mažinti, bet pagyrimas turėtų išlikti.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Šuns mokymas atlikti gamtinius reikalus lauke reikalauja kantrybės, nuoseklumo ir tinkamo šeimininko elgesio. Dažniausiai problemos kyla dėl netinkamos šeimininko reakcijos į klaidas ar norimą elgesį, per ilgo laukimo tarp išėjimų į lauką ir ne iki galo pašalintų kvapų namuose, kurie klaidina šunį.

Netinkamas baudimas

Dažniausiai pasitaikanti klaida – šuns baudimas už nelaimes namuose. Įvykus nelaimei šeimininkai neretai pakelia balsą, bara ar fiziškai baudžia augintinį. Toks elgesys šuniui sukelia stresą bei baimę. Nubaustas šuo pradės bijoti šeimininko, bet ir toliau nesupras, kur ir kaip turėtų atlikti gamtinius reikalus.

Įsibaiminęs šuo pradeda slėptis nuo šeimininko ir atlikti reikalus už baldų ar kampuose, kad išvengtų bausmės. Baudžiamas šuo gali pradėti bijoti gamtinius reikalus atlikti visada šeimininkui matant. Tokiu atveju mokymosi procesas tik apsunkinamas, nes šuo gamtinių reikalų nebeatliks ir būdamas lauke. 

Kai šuo baudžiamas įvykus nelaimei, bausti bet kokiu atveju yra per vėlu, nes šuo nesupras ryšio tarp veiksmo ir šeimininko reakcijos. Tinkamas sprendimas – ramiai išvalyti vietą ir kitą kartą atidžiau stebėti augintinio elgesį, kad būtų spėjama išeiti į lauką dar prieš įvykstant veiksmui.

Per ilgas laukimas tarp išvedimų

Jauni šuniukai negali ilgai laikyti šlapimo dėl mažos pūslės. Jei šeimininkas tarp išvedimų į lauką laukia per ilgai, nelaimės namuose tampa neišvengiamos. Mažus šuniukus išvesti į lauką reikia kas 1–2 valandas, taip pat visada po miego, žaidimų ar valgymo. Tą daryti kuo greičiau.

Suaugę šunys nesišalpinę ir nesituštinę gali išbūti ilgiau, bet net jie turėtų būti vedami į lauką kelis kartus per dieną. Reguliarus grafikas padeda šuniui greičiau išmokti rutinos ir suprasti, kada ir kur galima atlikti reikalus.

Kvapų nepašalinimas namuose

Jei šuo atliko gamtinius reikalus namuose, likęs kvapas jam tampa signalu, kad ta vieta tinkama gamtiniams reikalams atlikti. Paprastas paviršiaus nuvalymas dažniausiai kvapo nepašalina, nors šeiminikas jo ir nejaučia. Tai viena iš priežasčių, kodėl nelaimės kartojasi toje pačioje vietoje.

Šlapimo dėmėms ir kvapams valyti reikėtų naudoti tam skirtas valymo priemones su fermentais, kurie skaido kvapo likučius. Įprasti buitiniai valikliai ar priemonės, skleidžiančios stiprų kvapą, pavyzdžiui chloras ar actas šlapimo kvapą užmaskuoja bet problemos neišsprendžia.

Svarbu paminėti, kad švarios grindys ne tik padeda išvengti pasikartojančių šuniuko klaidų, bet ir palaiko higieną namuose. Šuo nebeužuosdamas ankstesnio kvapo lengviau supranta, kad tinkama vieta gamtiniams reikalams atlikti yra lauke.

Išskirtiniai atvejai ir iššūkiai

Kiekvienas augintinis yra individualus, o skirtingos šunų grupės susiduria su nevienodais sunkumais mokantis atlikti gamtinius reikalus lauke. Įtaką daro gyvūno amžius, dydis, anksčiau susiformavę įpročiai. Taigi, nors mokymosi principai visais atvejais yra panašūs, metodai turėtų būti pritaikomi individualiai.

Suaugusių šunų perauklėjimas

Suaugusių šunų perauklėjimas dažniausiai reikalauja daugiau metodiškumo ir kantrybės nei jaunų šuniukų mokymas. Taip yra dėl įsisenėjusių įpročių, ypač jei šuo ilgą laiką gyveno aplinkoje, kur nebuvo aiškių taisyklių.

Mokantis visada svarbu nustatyti nuoseklią rutiną. Šunį reikia išvesti į lauką tuo pačiu metu ryte, po valgio, po žaidimų ir prieš miegą. Pastovumas padeda gyvūnui greičiau suprasti, ko iš jo tikimasi.

Teigiamas skatinimas yra būtinas. Už kiekvieną sėkmingą veiksmą lauke šuo turėtų būti apdovanojamas skanėstais, pagiriamas, galima trumpai pažaisti. Svarbu kuo greičiau sukurti teigiamas asociacijas su gamtinių reikalų atlikimu lauke. Visais atvejais nerekomenduojama už klaidas bausti. Tai sukels stresą, apsunkins mokymąsi bei susilpnins ryšį su augintiniu.

Jei šuo ilgą laiką gyveno prieglaudoje, buvo dresuotas netinkamai ar visai nedresuotas, gali prireikti daugiau laiko. Tokiais atvejais dauguma taisyklių galioja, kaip ir mokant jauną šuniuką, tačiau gali prireikti daugiau laiko, nes reikia pakeisti jau susiformavųsį šuns elgesį.

Mažų veislių šunų ypatumai

Mažų veislių šunims dažniau pasitaiko klaidos namuose dėl mažesnės šlapimo pūslės talpos. Mažiems šunims gali būti sunku kentėti pakankamai ilgai, todėl reikia dažnesnių pasivaikščiojimų lauke.

Šaltuoju metų laiku mažų veislių šunys gali vengti eiti į lauką. Tokiais atvejais patartina turėti pastovią vietą lauke, apsaugotą nuo vėjo ar sniego. Taip pat padeda šuns išmokinimas reikalus atlikti išgirdus komandą, tokiu atveju pasivaikščiojimo laiką galima lengviau sutrumpinti ir šuo patirs mažesnį diskomfortą dėl šalčio. 

Svarbu nepamiršti, kad mažų veislių šunys labiau reaguoja į stresą. Todėl rekomenduojama vengti per didelio spaudimo.

Šuns lyties įtaka

Patinėliai yra linkę žymėti teritoriją, todėl kai kuriais atvejais gali būti sunku šunį atpratinti kelti koją namuose. Svarbu pilnai panaikinti visus ankstesnių nelaimių kvapus namuose. Tokį elgesį skatinti gali ir kitų šunų buvimas namų aplinkoje. Tokiu atveju augintinio gyvenamojoje aplinkoje reikėtų vengti svetimų šunų, o laikant daugiau nei vieną augintinį pasistengti šuniuką atskirti. Taip pat nesilankyti svečiuose, kur yra kitų augintinių.

Mokant gamtinius reikalus atlikti jaunus šuniukus, pirmosios sėkmės dažniau susilaukia patinėliai, kurie būdami lauke instinktyviai kelia koją. Pradėjus mokytis, patelėms gali prireikti daugiau ilgesnių ir dažnesnių pasivaikščiojimų. 

Kita vertus, išmokus gamtinius reikalus atlikti lauke, patelės dažniausiai viską padaro vienu sustojimu. Tuo tarpu patinėliams reikia daugiau sustojimų, todėl ir pasivaikščiojimai gali būti ilgesni.

Elgesio problemų sprendimas

Kai kurie šunys gali atlikti gamtinius reikalus namuose dėl nerimo, poreikio žymėti teritoriją ar siekiant dėmesio. Tokiais atvejais svarbu atskirti fiziologines priežastis nuo elgesio problemų.

Veterinaro patikra padeda įvertinti ar nėra sveikatos sutrikimų, tokių kaip šlapimo takų infekcijos. Esant sveikatos problemoms, gali reikėti gydymo bei gali būti paskirtas veterinarinis maistas šunims. Susitelkti į elgesio korekcijas reikėtų tik įsitikinus, kad nėra sveikatos problemų.

Reikėtų stengtis sumažinti augintinio jaučiamą nerimą. Tam padėti gali didesnis fizinis aktyvumas, aiški ir stabili rutina, saugi vieta namuose. Poreikį žymėti teritoriją gali sumažinti kastracija ar sterilizacija.

Sudėtingesniais atvejais gali reikėti kreiptis į šunų elgesio specialistus, kurie padės nustatyti tikslias netinkamo elgesio priežastis ir parinks tinkamiausią sprendimo būdą.