9 stebinantys faktai apie kates

Katės yra vieni iš labiausiai paplitusių naminių gyvūnų pasaulyje, tačiau daugelis žmonių niekada nesusimąsto apie jų išskirtinius gebėjimu. Šie, dažniausiai grakštūs gyvūnai turi unikalių savybių, kurios susiformavo per ilgus metus trukusią evoliuciją.

Atlikus mokslinius tyrimus, šiai dienai apie kates žinome kur kas daugiau, nei bet kada anksčiau. Mokslininkų atskleisti faktai apie kačių fiziologiją, elgesį ir gebėjimus padeda geriau suprasti šių gyvūnų prigimtį. Nuo jų išskirtinio regėjimo iki sudėtingos smegenų struktūros, kačių demonstruojami išskirtiniai prisitaikymo mechanizmai leido joms sėkmingai išgyventi įvairiose aplinkose.

1. Katės geriau nei žmonės mato silpnesnėje šviesoje

Kačių akių tinklainėse yra žymiai, net apie 8 kartus daugiau lazdelių receptorių nei žmonių tinklainėse. Šie fotoreceptoriai yra atsakingi už regėjimą silpnos šviesos sąlygomis. Dėl tokio ženklaus skirtumo, katės mato ženkliai geriau prietemoje ir naktį.

Nors dėl šių receptorių katės ženkliai geriau mato silpno apšvietimo sąlygomis, tačiau visiškoje tamsoje jos taip pat negali matyti. Už kačių akių tinklainės yra tapetum lucidum sluoksnis. Šis specialus, šviesą atspindintis sluoksnis papildomai sustiprina silpną šviesą ir pagerina katės naktinį regėjimą. Žmonės tokio šviesą atspindinčio mechanizmo neturi. Dėl šios priežasties žmonių naktinis regėjimas yra žymiai prastesnis nei kačių. 

Kita išskirtinė kačių sąvybė yra ta, kad kačių vyzdys gali keisti formą priklausomai nuo šviesos intensyvumo. Ryškioje šviesoje jis tampa vertikaliai pailgas bei apsaugo akis. Prie geresnio nei žmonių regėjimo prisideda ir kačių regėjimo laukas, kuris siekia apie 200 laipsnių. Palyginimui žmonių regėjimo laukas yra tik 180 laipsnių.

2. Katės turi unikalų gebėjimą sugrįžti į savo namus

Katės nepaprastai gerai orientuojasi aplinkoje. Dėl šio gebėjimo, katės gali surasti kelią namo net iš labai tolimų vietų. Mokslininkai mano, kad šis jausmas veikia net tada, kai gyvūnas neturi vaizdinių atsiminimų. Yra užfiksuotų atvejų, kai katės įveikia milžiniškus atstumus. Vienas katinas Kalifornijoje, vardu Shugardas sugrįžo namo po metų, įveikęs 2400 kilometrų atstumą.

Navigacijai katės naudoja kelis metodus. Jos turi puikią regimąją atmintį medžioklės vietose netoli namų. Atliktų tyrimų duomenimis, katės gali jausti Žemės magnetinius laukus. Šis gebėjimas padeda susiorientuoti kelyje namo. Turėdamos itin gerą uoslę, katės gali atpažinti savininko kvapą. Unikalus savininko kvapas yra sudėtingas feromonų, persipynusių su pažįstamos aplinkos kvapais, derinys.

Net ir namuose laikomos katės nepraranda šio gebėjimo ir sugeba surasti šeimininkų namus neturėdamos ankstesnės patirties lauke. Vis dėl to, kuo atstumas į namus didesnis, o aplinka nesaugesnė, tuo katei rasti kelią namo gali būti sunkiau. Tai gali priklausyti ir nuo katės pasitikėjimo savimi bei savo pojūčiais. Katės instinktai gali būti lavinami žaislų katėms pagalba.

Dėl katės instinkto grįžti namo, pakeitus gyvenamąją vietą reikia atsargumo. Adaptaciniu laikotarpiu katės turėtų būti laikomos namuose, kol prisitaikys prie naujos vietos. Tai gali užtrukti kelias savaites.

3. Katės smegenys pasižymi sudėtinga struktūra

Sudėtinga kačių smegenų struktūra padeda katėms kontroliuoti svarbiausias organizmo funkcijas, leidžiančias išgyventi gamtoje. Katė turi būti pasiruošusi akimirksniu pulti ir reaguoti į aplinkos pokyčius. Efektyvi smegenų veikla užtikrina trumpą reakcijos laiką ir tikslius judesius.

Dėl gerai išvystytos už regėjimą ir uoslę atsakingos smegenų dalies, katės pasižymi itin gera rega. Esant blogam apšvietimui, kačių regėjimas yra net 6 kartus geresnis už žmogaus. Kvapus katės jaučia 14 kartų aštriau nei žmonės, o uoslės analizės centrai smegenyse užima didelį plotą.

Išskirtinis kačių jutiklis – ūsai yra tiesiogiai susiję su nervų sistema ir smegenų jutimo centrais. Ūsų pagalba katės labai gerai orientuojasi aplinkoje, ūsai padeda jausti atstumą iki objektų. Ir atitinkamai, nukirpus katės ūsus, orientavimasis aplinkoje tampa sudėtingas.

4. Katės gali būti alergiškos žmonėms, panašiai kaip žmonės joms

Edinburgo universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad 2 iš 100 kačių yra alergiškos žmonėms. Tai reiškia, kad katės gali jausti alergijos simptomus, kylančius dėl buvimo su žmonėmis, panašiai, kaip žmonės reaguoja į kates. Žmonėms alergiškos katės, priartėjus žmogui, gali pradedėti čiaudėti, intensyviai kasytis ir rodyti kitus alerginės reakcijos ženklus.

Katės imuninė sistema gali per stipriai reaguoti į žmogaus odos daleles ar kitus žmogaus organizmo išskiriamus dirgiklius. Šis procesas yra panašus į žmonių alerginę reakciją kačių baltymams. Alerginės reakcijos katėms gali pasireikšti niežuliu, odos paraudimu ir net astma. Dėl alerginių reakcijų, katės gali vengti artimo kontakto su šeimininkais.

Šis reiškinys įdomus tuo, jog parodo, kad alergijos yra dvipusis procesas. Žmonės ne tik patys kenčia nuo kačių alergijos, bet ir gali ją sukelti savo augintiniams. Veterinarai gali diagnozuoti kačių alergiją žmonėms atliekant specialius testus. Gydymas paprastai apima aplinkos veiksnių kontrolę bei vaistų skyrimą. Aplinkos veiksnių kontrolė apima tokius veiksmus, kaip dažnesnis prausimasis, rubų keitimas.

Katės taip pat gali būti alergiškos tokiems pat alergenams, kaip ir žmonės. Daug dažniau nei alergijai žmonėms, katės kenčia nuo alergijos maistui, aplinkos dulkėms ar žiedadulkėms. Negydomos bei atitinkamai neprižiūrimos alergiškos katės gyvena diskomforte. Alergijas nustatyti galima su veterinarų pagalba, kurie padeda sudaryti veiksmų planą, kad būtų užtikrintas komfortiškas ir pilnavertis augintinio gyvenimas.

5. Vidutinė katės gyvenimo trukmė yra 15–20 metų

Šiuolaikinių naminių kačių vidutinė gyvenimo trukmė yra 12-18 metų, tai yra beveik 2 kartus ilgiau nei prieš kelis dešimtmečius. Pagerėjusi veterinarinė priežiūra ir mityba prisidėjo prie šio pokyčio. Tinkama priežiūra ir gyvenimo sąlygos šį laikotarpį gali pailginti. Creme Puff, katė rekordininkė, išgyveno net 38 metus. Šis atvejis yra oficialiai užfiksuotas kaip pasaulio rekordas.

Kačių gyvenimo trukmei įtakos turi pašarų kokybė, gyvenimo sąlygos ir medicininė priežiūra. Reguliarūs veterinaro patikrinimai padeda anksti aptikti sveikatos problemas, o pažangus gydymo metodai bei vaistų įvairovė padeda šias problemas išspręsti. Prie to prisideda ir efektyvios veterinarinės dietos katėms.

Ilgaamžiškumui įtakos turi ir veislė bei genetika. Kai kurioms veislėms yra būdingas polinkis į tam tikras ligas, kurios gali trumpinti gyvenimą. Namuose laikomos katės paprastai gyvena ilgiau nei laukinės ar reguliariai į lauką išleidžiamos katės. Saugi aplinka apsaugo nuo traumų, ligų ir kitų pavojų.

6. Kačių ūsų jautrumas leidžia tiksliai vertinti atstumą

Kačių ūsų paskirtis skiriasi nuo kitų gyvūnų, tokių kaip šunys. Katės naudoja savo ūsus kaip tikslų matavimo ir orientavimosi įrankį erdvėje. Ant ūsų yra daug nervinių galūnėlių, kurios reaguoja į išorinius poveikius. Ūsų pagalba katės gali nustatyti ar tilps praeiti siauroje erdvėje. 

Ūsai taip pat fiksuoja įvairius aplinkos pokyčius, oro srovių judėjimą aplink objektus. Šis gebėjimas ypač naudingas tamsoje, kai regėjimas ribotas. Medžioklės metu ūsai padeda katėms analizuoti grobio judėjimą fiksuojant grobio sukeliamus oro virpesius. Ūsų pagalba katės gali tiksliai įvertinti atstumą iki objekto. Šis gebėjimas leidžia sėkmingai šokti ir pulti.

Į ūsus panašūs plaukeliai auga ant kačių letenų. Šie jautrūs plaukeliai fiksuoja net menkiausius paviršiaus virpesius po kojomis. Visa šių jutiklių visuma katės smegenyse veikia kaip erdvės žemėlapis. Gauta informacija padeda gyvūnui priimti sprendimus apie judėjimą erdvėje.

7. Katės vyzdžio forma padeda efektyviau rinkti šviesą

Katės vyzdžiai turi unikalią vertikalios elipsės formą, kuri visiškai skiriasi nuo žmonių apvalių vyzdžių. Šis bruožas suteikia katėms išskirtinį pranašumą reguliuojant šviesos kiekį.

Vertikali vyzdžio forma leidžia žymiai labiau pakeisti vyzdžio dydį nei apvalus žmogaus vyzdys. Tamsoje katės vyzdžiai išsiplečia iki beveik viso rainelės ploto, maksimaliai pagaudami visą šviesos srautą. Atitinkamai, ryškioje šviesoje katės akies vyzdžiai susiaurėja iki mažyčio vertikalaus brūkšnelio. Tai apsaugo jautrią tinklainę nuo per intensyvios šviesos, mažiau vargina akis.

Reguliuojant vyzdžio dydį, katės tinklainės apšviestumas gali keistis net 100 kartų. Šis mechanizmas veikia žymiai efektyviau nei žmonių akių prisitaikymas prie šviesos. Elipsės akies forma taip pat pagerina gylio suvokimą ir atstumo kontrolę. Tai ypač svarbu medžioklės metu, kai reikia tiksliai įvertinti grobio poziciją.

8. Kūno kalbai katės naudoja uodegą

Katėms uodega reikalinga ne tik koordinacijai užtikrinti. Uodega veikia kaip sudėtingas komunikacijos įrankis, kuris padeda perteikti emocijas ir ketinimus kitoms katėms bei žmonėms.

Kačių smegenys, specialaus nervo pagalba, siunčia signalus į uodegos raumenis. Dėl itin jautraus nervo, katės gali beveik akimirksniu ir itin tiksliai valdyti uodegos judesius. Ką reiškia skirtinga kačių uodegos pozicija? 

• Pakelta uodega dažniausiai rodo pasitenkinimą ir pasitikėjimą. Katė jaučiasi saugiai ir yra nusiteikusi draugiškai;
• Žemyn nukreipta uodega signalizuoja apie nerimą ar baimę. Katė gali jaustis nesaugiai, patriti stresą;
• Greitai judanti arba trankoma uodega rodo susierzinimą. Taip katė išreiškia nepasitenkinimą dabartine situacija;
• Uodegos galiuko trūkčiojimas atskleidžia susidomėjimą. Taip elgiantis katę dažniausiai matysime stebint potencialų grobį ar įdomų objektą, pvz. žaislą.
• Rami, nejudanti uodega rodo katės atsipalaidavimą. Katė jaučiasi komfortiškai ir nereikia nieko pranešti;
• Medžiodamos katės laiko uodegą žemai ir atsargiai. Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą ir nepritraukti grobio dėmesio;

Verta pastebėti, kad, komunikacijai pasitelkiama ne tik uodega. Signalams pasiųsti, kartu naudojamos akys, ausys ir kūno laikysena. Visa ši sistema padeda išreikšti baimę, pyktį, džiaugsmą, smalsumą.

9. Katės išlaikė 95% panašumų į protėvius

Nors katės buvo domestikuotos prieš daug metų, naminės katės išlaikė 95% genetinių panašumų su savo laukiniais protėviais. Šis aukštas panašumas paaiškiną, kodėl naminėms katėms pasireiškia toks stiprus medžioklinis instinktas ir teritorinis elgesys. Savo laukinius protėvius primenančios katės taip pat vis dar pasižymi naktiniu aktyvumu bei vienatvės poreikiu, kurį dauguma maišo su nedraugišku katės charakteriu.

Vis dėl to, kai kurios savybės pakito labiau. Dėl selektyvaus veisimo, labiausiai pakito naminių kačių išvaizda. Naminės katės yra smulkenės už laukines. Įprastai jų svoris svyruoja tarp 3-5 kg, kai laukinės katės gali sverti iki 8 kg. Taip pat, naminės katės pasižymi įvairesnėmis kailio tekstūromis bei spalvomis. Laukinių kačių gyvenimo trukmė yra 8-12 metų. Tuo tarpu katės naminės gali sulaukti 20 metų. Šis gyvenimo trukmės skirtumas susijęs su veterinarine priežiūra bei kad maistas katėms yra prieinamumas, kaip niekada anksčiau.