Ką valgo katės?

Kačių maisto pasirinkimo ypatumai

Katės nuo seno garsėja savo išrankumu: jos itin išrankiai renkasi kompaniją su kuria nori bendrauti, tačiau tai galioja ne tik jų elgesiui, bet ir mitybai. Dažnai šeimininkai kalbėdamiesi stebisi, kokios jų katės skirtingai išrankios. Vieną dieną tą patį sausą maistą katėms augintinis gali tiesiog dievinti, o kitą - į jį nebepažvelgti. Šiame straipsnyje rasite atsakymus, kokie veiksniai daro įtaką kačių pašaro pasirenkamumui ir kaip šeimininkai gali padėti parinkdami tinkamiausią mitybą savo mylimoms katėms.

Taigi, kaip katės renkasi maistą?

Raciono pasirinkimui įtakos turi gyvūno poreikiai. Katės yra tikros mėsėdės. Jos kasdien turi gauti gyvūninių baltymų gyvybei ir puikiai kūno būklei palaikyti. Kačių pašaro pasirinkimas yra sudėtingas, nes svarbūs yra daugelis veiksnių, tokie kaip evoliucijos metu išsivystęs, įgimtas ar įgytas maitinimosi pobūdis.

Kačių racionui būtini gyvūninės kilmės baltymai, kad katės išlaikytų gerą sveikatą. Katės negali pačios pasigaminti tam tikrų nepakeičiamų aminorūgščių, tokių kaip taurinas ir argininas, ir turi gauti jų iš mėsos ar žuvies arba komercinių pašarų praturtintų šiomis aminorūgštimis. Šios aminorūgštys yra labai svarbios baltymams gaminti ir yra gyvybiškai svarbios jūsų katės gerovei. Arginino trūkumas gali sukelti labai rimtus sveikatos sutrikimus. Todėl neįmanoma sukurti veganiškos dietos, kuri atitiktų visus katės mitybos poreikius. Nepriklausomai nuo asmeninio mitybos pasirinkimo, svarbu teikti pirmenybę savo katės sveikatai ir maitinti ją pašaru su gyvūninės kilmės baltymais: mėsa ar žuvimi, nes katės iš prigimties yra mėsėdės.

Kiek kartų per parą katės valgo? Ar reikia normuoti jų maistą?

Katės valgo gana mažomis porcijomis ir net 10-16 kartų per parą! Jei nuo mažens pratinote savo katę ir pašarą normavote, arba jūsų katė turi sveikatos sutrikimų normuokite ir dalykite pašarą į porcijas ir toliau. Tačiau, jei nuo mažens katę šėrėte neribotai ir nėra jokių sveikatos sutrikimų, o katė įpratusi valgyti daugybę kartų per dieną, viskas gerai - tęskite tai ir toliau.

Ar skonio patrauklumas svarbu?

Skonio patrauklumas turi lemiamos reikšmės pašaro priimtinumui – jis lemia, ar pašaras bus suėstas, ar jo bus atsisakyta. Skonio patrauklumas – tai ne tik žodžiai. Tai koncepcija!

Siekiant užtikrinti skonio patrauklumą, svarbu suprasti toliau išvardytus kriterijus:

Ką šeriate? Jauną kačiuką, kuriam dar įdomu visi skoniai ir tekstūros: paštetas, gabaliukai padaže, gabaliukai drebučiuose. Jei tik turite galimybę  jaunam augančiam kačiukui visada rinkitės kuo įvairesnes konservų tekstūras, būtent dėl tos priežasties, jog jiems priimtina ir įdomu ragauti, suprasti ir atrasti.

Seną katę kurios uoslės ir kvapo receptoriai jau apslopę ir skonis ar kvapas suvokiamas nebe taip aiškiai. Suaugusioms katėms, kurios nebuvo pratinamos nuo mažens prie skirtingų maisto tekstūrų vargu ar pavyks įsiūlyti paštetą, jeigu ji pratusi tik prie gabaliukų padaže.

Kuo šeriate? Priklausomai nuo to, šeriate sausu maistu, konservais katėms ar mišriai - maišydami sausą pašarą su konservais, gali priklausyti ir skonio patrauklumas. Paštetas yra daug aromatingesnis lyginant su konservais padaže ar drebučiuose, tačiau padažo konsistencija dažniausiai labiau priimtina katėms.

Koks poveikis paėdus? Skonio patrauklumui įtakos turi ir augintinio savijauta pavalgius. Katės gali instinktyviai vengti maisto, kuris joms anksčiau sukėlė nemalonių pojūčių, tokių kaip pilvo pūtimą, vėmimą ar viduriavimą. Net jei pašaras buvo kokybiškas, jei po jo kilo vėmimas ar viduriavimas, gyvūnas gali jo daugiau nebenorėti ir atsisakyti ėsti.

Kokia gyvūno aplinka ir gyvenimo būdas? Fizinė aplinka - kur ir kaip. Skonio patrauklumui įtakos gali turėti ir tai, ar katė gyvena namuose. Augintinio skonis gali keistis, jei šis turi galimybę išeiti į lauką, paklajoti, pamedžioti, atrasti naujo pašaro ir jo paragauti.

Socialinė aplinka. Dažniausiai šeimininko, kitų gyvūnų elgesys. Įtakos turi tai ar gyvūnas turi galimybę ramiai pavalgyti vienas tik iš jam skirto dubenėlio, ar tuo pačiu metu maitinama visa augintinių grupė gyvenanti namuose, ar iš katės dubenėlio ateina pasivaišinti šuo ir t.t. Nors dažniausia mums tai atrodo įprasta, tačiau fizinė ir socialinė aplinka daro didelę įtaką katės mitybos įpročiams. Šiems susiformavus, net ir pakeitus aplinką ar šeimininkus įpročiai išlieka. Geras pavyzdys yra katės, patekusios į namus iš prieglaudos: dažniausiai ėda greitai, paskubomis ir iki pat paskutinės kruopelytės, todėl katėms su tokiais mitybos įpročiais būtina normuoti pašarą dalinant jį į keletą porcijų. 

Stresas – dar vienas svarbus veiksnys. Katė, jaučianti nerimą dėl aplinkos pokyčių (pavyzdžiui, persikraustymo, svečio ar naujo gyvūno namuose), gali prarasti apetitą arba tapti itin išranki. Taip pat svarbu, kur ir kaip padėtas maistas. Katės nemėgsta ėsti netoli kraiko dėžės arba labai triukšmingoje vietoje.

Kokie katės pojūčiai svarbiausi renkantis maistą?

Pašaro gamintojui skonio patrauklumas nėra vienas iš pasirinkimų – tai privaloma! Nėra prasmės kurti geriausiai pritaikytą, sveiką ir maistingą pašarą, jei gyvūnas jo neės. Katė skonio patrauklumą įvertina pagal kelis pojūčius: kvapą, prieš pradedant ėsti ir kol ėda, skonį ir lytėjimo pojūtį.

Kvapas yra pats pirmasis ir bene svarbiausias pašaro pasirinkimo veiksnys. Tiek katėms, tiek šunims kvapas yra galingas motyvatorius renkantis maistą. Katės turi daugybę jautrių uoslės receptorių, todėl tyrinėdamos pašarą visada pirmiausia jį pauosto. Prieš ėsdamos katės pauostinėja kelis kartus: jei uosto trumpiau, reiškia kvapas yra stiprus ir patrauklus. Jei katė uostinėja ilgą laiką, dar galiausiai ir prasižiojusi - vyksta ypatinga kvapo analizė. Uoslės jautrumo slenkstis atitinka mažiausią kvapo koncentraciją, kurią galima aptikti. Ši riba yra labai žema šunims, kurių uoslė yra daugiau nei tūkstantį kartų didesnė nei žmonių. Diagramoje parodyta, kad katės uodžia prasčiau nei šunys, bet daug geriau nei žmonės.

Kokie yra skoniai? 

Egzistuoja penki skoniai, tačiau nedaugelis mūsų gali įvardyti juos visus. Keturi lengviausiai atpažįstami skoniai yra saldumas, sūrumas, kartumas ir rūgštumas. Paskutiniu skoniu dažniausiai įvardijamas aštrumas. Vis dėl to, aštrumas yra kaitinantis pojūtis, bet ne skonis. Penktas skonis, kurį jaučiame yra umami. Umami, palyginus su kitais skoniais išlieka ilgiau, nes pasiskirsto po visą liežuvį. Šis skonis sukelia apetitą žadinantį pojūtį. Jo aptinkama tokiuose produktuose kaip brandintas sūris, pomidorai, džiovinti grybai, lašiša, jautienos kepsniai, žalia arbata ir t.t. 

Ar katės jaučia visus 5 skonius?

Iš penkių skonių, katės jaučia keturis. Ir taip, katės jaučia umami skonį. Skirtingai nuo įsitikinimo, katės nejaučia saldaus skonio. Kartaus skonio pašarą dažniausiai atmes itin greitai, nes jis joms nepriimtinas, o labiausiai pageidaujamas maistas bus būtent umami skonio. Sūriam pašarui katės nėra itin jautrios, o į rūgštumą jos reaguos jautriai.

Pašaro skonis yra svarbus elementas.

Nors katės turi mažiau nei 500 skonio svogūnėlių, o tai reiškia, kad jos ribotai jaučia skirtingus skonius (žmonės turi daugiau nei 9 000 skonio receptorių), tačiau kačių gerai išsivysčiusi uoslės sistema kompensuoja prastą skonio pojūtį. Kadangi šie pojūčiai papildo vienas kitą, aptikdamos ir pasirinkdamos pašarą, katės pasitelkia ir skonį, ir uoslę. Būdamos mėsėdės, katės ypač jautriai reaguoja į mėsai būdingą umami skonį. Tai stiprus skonio patrauklumo veiksnys. Žmonės turi penkis kartus daugiau skonio receptorių nei šunys ir 18 kartų daugiau nei katės. Kačių skonio pojūtis labai skiriasi nuo žmonių ir šunų, tad kas skanu mums, žmonėms, nebūtinai bus skanu katėms.

Lytėjimas - svarbus pasirinkimo kriterijus

Lytėjimo pojūtis – tai jausmas burnoje, kurį katė jaučia ėsdama. Lytėjimo pojūtis taip pat prisideda prie juslinio pašaro įvertinimo: jį galima apibūdinti kaip pašaro fizinės tekstūros suvokimą burnoje. Katės taip pat atsižvelgia į maisto dydį, formą ir temperatūrą. 

Katės mieliau renkasi maistą, kurio temperatūra artima jų kūno temperatūrai, nes tai primena šviežiai sugautą grobį gamtoje. Šaltesnis, pavyzdžiui, kambario temperatūros ar ką tik iš šaldytuvo išimtas maistas joms atrodo mažiau viliojantis. Tuo pačiu, ir per karštas – virš 40 °C temperatūros maistas taip pat nėra patrauklus, nes pastebėta, kad tokio pašaro katės dažnai atsisako.

Išvada

Katės renkasi maistą vadovaudamosi ne tik savo instinktais, bet ir patirtimi, sveikatos būkle bei aplinkos veiksniais. Kačių išrankumas maistui, tai ne kaprizas, o natūralus elgesys. Kuo geriau pažinsite savo augintinį, tuo lengviau bus atrasti tinkamiausią ir labiausiai jo poreikiams pritaikytą sausą maistą ir konservus.

Straipsnį paruošė veterinarijos gydytoja ir Royal Canin mokslinės komunikacijos specialistė Rūta Žukauskienė