Šuns maisto alergija: pagrindiniai požymiai ir simptomai – viskas, ką reikia žinoti

Pastebėjote, kad šuo dažnai kasosi, vemia ar viduriuoja, nors mityba nepasikeitė? Tai gali būti ne atsitiktinis šuns elgesys, o organizmo reakciją į tam tikrą maistą. Šuns maisto alergija ne visada pasireiškia staiga. Alergija gali vystytis palaipsniui ir ilgai likti nepastebėta.

Yra keli šuns maisto alergijos pagrindiniai požymiai - nuolatinis niežulys, ašarojančios akys, ausų uždegimai, odos bei pėdučių paraudimas, vėmimas, viduriavimas ir svorio kritimas, nors šuo maitinasi reguliariai. Šie simptomai gali pasireikšti tiek po vieną, tiek kartu. Svarbu įvertinti bendrą augintinio sveikatą ir nesivadovauti pavieniu požymiu.

Straipsnyje aptarsime, kas sukelia šuns maisto alergiją, kaip atskirti ją nuo kitų sutrikimų bei kuriais atvejais reikėtų reaguoti nedelsiant. Taip pat paanalizuosime, kaip veterinarai nustato maistinę alergiją ir kaip gali padėti tinkama mityba bei kasdieniai sprendimai.

Kas yra šuns maisto alergija?

Šuns maisto alergija kyla tada, kai augintinio imuninė sistema netinkamai reaguoja į tam tikrus maiste esančius baltymus. Dažnai pastebimi ne tik odos požymiai, bet ir virškinimo sutrikimai, kurie nuolat kartojasi ir užsitęsia.

Alergija maistui ir maisto netoleravimas: skirtumai

Nors su maistu susijusius sutrikimus dauguma universaliai vadina maistine alergija, šuns alergija ir maisto netoleravimas nėra tas pats, net jei požymiai ir gali sutapti. Maistinės alergijos atveju visada įvyksta imuninė reakcija, maisto netoleravimo atveju – ne. Reikėtų paminėti, kad šuo gali būti alergiškas arba netoleruoti tiek sauso maisto šunims, tiek ir žalios ar termiškai apdorotos mėsos.

Jei vyrauja virškinimo bėdos, dažniau kaltas maisto netoleravimas. Tačiau kai šuo nuolat kasosi ar laižo letenas, labiau tikėtina šunų maisto alergija.

Kaip ir kodėl vystosi šuns maisto alergija

Dažniausiai šuns maisto alergija vystosi palaipsniui, dažnai po ilgo to paties baltymo vartojimo, nors gali būti ir įgimta. Augintinio imuninė sistema konkretų baltymą pradeda laikyti grėsme, imunitetas reaguoja ir organizme sukelia uždegiminę reakciją.

Įprasti alergenai yra gyvūlinės kilmės baltymai. Tai gali būti jautiena, vištiena, bet kuri kita mesa, žuvis ar pieno produktai. Taip pat, alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net jei anksčiau maistas tiko.

Galima pastebėti, kad atsiradusios alergijos požymiai apima kelias organizmo sistemas vienu metu. Dažniausiai reaguoja oda ir ausys, dirginamas virškinimo traktas. Vis dėl to, išorinius požymius pastebėti lengviau, nei poveikį virškinimo sistemai. Dėl skirtingų pasireiškinačių požymių, šuns alergija dažnai painiojama su kitomis ligomis. Įsitikinti, kad tai yra tikrai maisto alergija bei atmesti kitus sutrikimus galima tik atlikus detalesnius tyrimus.

Dažniausios šuns maisto alergijos priežastys

Šuns maisto alergiją dažniausiai sukelia maiste esantys komponentai, ilgalaikis jų vartojimas ir bendras organizmo jautrumas, kuris yra individualus kiekvienam augintiniui. Didžiausią reikšmę turi maiste esantys baltymai, bet taip pat reikšmingi yra angliavandeniai ar net genetika, kuri gali nulemti imuninės sistemos reakcijas.

Baltymai kaip alergenai

Baltymai yra dažniausia šunų alergijos maistui priežastis, nes būtent juos imuninė sistema atpažįsta kaip grėsmę. Įprastai alergija išsivysto ne nuo vieną kartą suvalgyto maisto, o po ilgesnio to paties baltymo vartojimo.

Dažniausi alergenai yra:

• jautiena;
• vištiena;
• pieno produktai;
• kiaušiniai;
• sojos baltymai.

Jei šuo kasdien gauna tą patį baltymų šaltinį, padidėja rizika, kad organizmas pradės į jį reaguoti. Tuomet pasireiškia alergija maistui, kuri veikia odą bei virškinimo sistemą.

Svarbu suprasti, kad alerginę reakciją sukelia ne baltymų kiekis, o jų struktūra. Net ir labai aukštos kokybės pašaras gali netikti dėl jame esančių baltymų rūšies.

Grūdinės kultūros ir priedai

Nors grūdai nėra dažniausia alergijos priežastis, šunys į juos reaguoja jautriai. Dažniausiai maistinėse alergijose minimos grūdinės kultūros yra kviečiai, kukurūzai ir miežiai.

Problemos kyla ne tik dėl pačių grūdų, bet ir dėl:

• prastesnės grūdų apdorojimo kokybės,
• didelio jų kiekio sudėtyje,
• sintetinių dažiklių ar skonio stipriklių.

Itin jautriems augintiniams sudirginti žarnyną ir paskatinti imuninį atsaką gali netgi kai kuriuose pašaruose naudojami technologiniai priedai. Tuomet simptomai sutampa su šuns maisto alergija, nors tai ne visada yra alergija.

Įtariant maisto netoleravimą ar alergiją, renkantis pašarą rekantis pašarą reikėtų atkreipti dėmesį sudėtį, vengti ilgo, neaiškaus ingredientų sąrašo, nesivadovauti tik priekinėje pakuotės dalyje esančia informacija, kuri ne visada atspindi visą pašaro sudėtį.

Veislės ir genetinis polinkis

Genetika daro reikšmingą įtaką tam, kaip šuns organizmas reaguoja į maistą. Kai kurios veislės pasižymi jautresne oda ir virškinimo sistema.

Alergijos dažnai pasitaiko tokioms veislėms kaip:

• labradorai;
• mopsai;
• prancūzų buldogai;
• vakarų Škotijos baltieji terjerai;
• pudeliai;
• bišonai.

Įgimtą polinkį turintiems šunims, alergija gali išsivystyti net ir laikantis tinkamos mitybos. Todėl reikėtų ne tik atsakingai rinktis pašarą, bet ir nuolat stebėti augintinį bei jo organizmo siunčiamus signalus.

Įgimtas genetinis polinkis nereiškia neišvengiamos problemos, tačiau jis didina tikimybę, kad tam tikri baltymai ar ingredientai bus organizmo netoleruojami. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors tam tikros veislės yra labiau linkusios į maistinę alergiją, niekada iki galo negalite būti tikri, kad jautrumu nepasižyminčios veislės augintiniui neišsivystys maistinė alergija. Kiekvieno šuns organizmas yra individualus.

Tipiniai šuns maisto alergijos požymiai ir simptomai

Šuns maisto alergijos simptomai dažniausiai paveikia odą bei letenas, virškinimo sistemą, ausis, gleivinę. Požymiai gali pasireikšti atskirai arba kartu, o jų stiprumas didėja bėgant laikui, jei alergenas išlieka racione.

Odos pažeidimai ir niežulys

Niežulys yra vienas dažniausių ir ankstyviausių maisto alergijos simptomų. Su niežuliu ar odos dirginimu kovojantis augintinis nuolat kasosi kūną bei snukį, ausis, laižo ar kramto letenas, kandžioja pilvą, kitas kūno dalis, sritį po uodega. Toks elgesys kartojasi kasdien, nėra susijęs su sezoniškumu.

Dėl nuolatinio kasymosi atsiranda odos pažeidimai: paraudimas, pleiskanojimas, žaizdos bei šašai ar smulkūs bėrimai. Oda gali sustorėti ir patamsėti, prarasti stangrumą, ypač lėtiniais atvejais. Šie odos pokyčiai rodo ilgalaikį uždegimą.

Pažeista oda praranda apsauginę funkciją, dėl ko susisudaro palankios sąlygos bakterinėms infekcijoms, kurios dar labiau sustiprina niežulį ir uždegimą.

Virškinimo sutrikimai: viduriavimas ir vėmimas

Virškinimo sistemos sutrikimai dažnai atsiranda kartu su odos simptomais, nors kartais pasireiškia ir atskirai. Gali būti pastebimas pasikartojantis viduriavimas, kuris atsiranda nepasikeitus mitybai ir nepraeina keičiant porcijų dydį ar šėrimo laiką.

Išmatos gali tapti minkštos, vandeningos ar turėti gleivių. Užsitęsias viduriavimas sukelia svorio kritimą, net jei šuo turi apetitą bei ėda įprastai. Tai svarbus signalas, kad organizmas netoleruoja tam tikro baltymo.

Vėmimas dažniausiai pasireiškia netrukus po šėrimo. Tai gali būti vienkartinis atvejis arba kartotis kelis kartus per savaitę, jei organizmo reakcija yra stipri, o alergenas ir toliau vartojamas. 

Jei šuo vemia praėjus ilgam laiko tarpui, 8 val. ir daugiau, po paskutinio šėrimo, o išvemiamas turinys nėra maistas, labiau tikėtina, kad tai ne su alergija susijęs vėmimas.

Ausų uždegimai ir antrinės bakterinės infekcijos

Pasikartojantys ausų uždegimai yra dažnas maistinės alergijos požymis. Esant uždegimui šuo kasosi paausį bei vidinę ausies dalį, purto galvą, gali tapti jautrus prisilietimams ausų zonose.

Uždegimo metu ausų kanaluose kaupiasi išskyros, atsiranda nemalonus kvapas ar paraudimas. Jei mityba nekeičiama, išgydžius ausų uždegimą šie požymiai kartojasi ir vėl yra reikalingas gydymas.

Lėtinis ausies uždegimas sudaro palankias sąlygas bakterinėms infekcijoms. Jos gali plisti į gilesnius audinius ir apsunkinti gydymą. Todėl, besikartojant ausų problemoms, reikėtų rimtai įvertinti galimą maisto alergiją.

Ašarojančios šuns akys

Dažnas alergijos požymis – gausiai ašarojančios akys. Akių gleivinė yra labai jautri, o alerginės reakcijos metu išsiskyres histaminas išplečia akių kraujagysles, padidėja skysčių pralaidumas, akys pradeda gaminti daugiau skysčių dirgikliui nuplauti. 

Akys taipogi ašaroti gali ne tik dėl maistinės alergijos, bet ir kitų aplinkos dirgiklių, todėl vien ašarojančios akys nėra maistinės alergijos indikacija. Akių ašarojimą gali sukelti užsikimšę ar per siauri ašarų latakai ar jų neišsivystymas, latakų uždegimas, dėl akių vokų bei blakstienų dirginimo, esant alergijai dulkių erkutėms, žiedadulkėms, pelėsiui, kosmetikai, taip pat dėl grybelių ar infekcijų. Tiksliau į šį klausimą padėti atsakyti gali tik veterinaras. 

Nuolat gausiai ašarojant akims snukučio zonoje susidaro sąlygos veistis bakterijoms bei grybeliams. Nuo jų tamsėja augintinio kailis, todėl svarbu kailį nuolat nusausinti. Nereikėtų kailio ir odos intensyviai trinti, nes taip bus dar labiau dirginama oda. 

 Su maistine alergija glaudžiau susijęs yra kailio rudavimas ar raudonavimas, atsirandantis tose vietose, kur nuteka ašaros. Spalvos pakitimą sukelia porfirinai – geležies turintys junginiai, kurie oksiduojasi kontaktuodami su oru. Spalvos intensyvumas priklauso nuo porfirinų koncentracijos, ašarų kiekio, bei kailio struktūros. Tačiau dažnu atveju, maistinė alergija yra pasekmė tiek didelio porfirinų kiekio, tiek gausaus ašarojimo. 

Porfirinai taip pat yra seilėse bei šlapime, todėl dažnas “ruduojančių” akių palydovas yra paraudęs kailis aplink nasrus, lytinius organus, pėdutėse ar kitur, kur augintinis dažnai laižosi. Už porfirino kiekį atsakingas ir baltymų kiekis, todėl spalvos intensyvumas gali sumažėti arba jo visai nelikti pasirinkus pašarą su mažesniu baltymų kiekiu. Dažniausiai, akių ašarojimo ir pakitusios spalvos problemos nelieka išspręndus maistinės alergijos klausimą.

Reti ir sunkūs šuns maisto alergijos atvejai

Sunkesniais atvejais, maisto alergija pasireiškia ne tik niežuliu ar virškinimo sutrikimais, bet gali sukelti tiesioginę grėsmę gyvybei bei palikti ilgalaikes pasekmes.

Anafilaksinis šokas šunims

Anafilaksinis šokas yra reta, bet itin pavojinga šuns maisto alergijos forma. Šokas gali ištikti staiga, dažniausiai per kelias minutes ar valandas po alergeno suėdimo.

Šoko požymiai yra staigus silpnumas, kvėpavimo pasunkėjimas, vėmimas, viduriavimas, blyškios dantenos, sąmonės praradimas. Šuo gali griūti, tapti apatiškas šeimininkui ir aplinkai.

Įtariant anafilaksinį šoką reikia nedelsiant kreiptis į veterinarą. Namuose šią būklę suvaldyti yra neįmanoma. Kiekviena uždelsta minutė didina rimtų komplikacijų ar net mirties riziką.

Ilgalaikiai pažeidimai

Negydoma ar ilgai trunkanti maisto alergija gali sukelti išliekančius organizmo pažeidimus. Šie pažeidimai vystosi palaipsniui ir dažnai lieka nepastebėti.

Susiduriama su lėtiniais odos uždegimais, kurie skatina bakterines ar grybelines infekcijas. Oda storėja, tamsėja, praranda elastingumą.

Virškinimo traktas taip pat nukenčia. Ilgalaikis ar pasikarojantis žarnyno uždegimas blogina maistinių medžiagų pasisavinimą, šuo liesėja, silpsta imunitetas, atsiranda kitų ligų rizika, jomis sergama dažniau.

Jei alergenas išlieka racione, organizmas nuolat patiria imuninį stresą. Svarbu žinoti, kad vien maisto pakeitimo į kitą gali nepakakti, todėl pastebėjus maistinę alergiją ir su ja savarankiškai kurį laiką nesusitvarkant rekomenduojama kreiptis į veterinarą, kuris sudarys tolimesnį mitybos ir kitų veiksmų planą.

Tyrimai: kaip nustatyti šuns maisto alergiją

Tiksliam maistinės alergijos nustatymui reikia vadovautis detaliu procesu bei neprarasti drausmės ir kantrybės. Dažniausiai remiamasi eliminacine dieta ir nuosekliu simptomų stebėjimu, kartu atmetant kitas galimas ligas.

Eliminacinė dieta šunims ir jos taikymas

Eliminacinė dieta yra patikimiausias, tačiau daugiausiai pastangų reikalaujantis būdas siekiant nustatyti šuns alergiją maistui. Šuns mityba tampa griežtai kontroliuojama. Ją sudaro pasirinktos rūšies baltymas bei angliavandenis, darant prielaidą, kad šiuo sudėtinių dalių organizmas nebeatpažins kaip alergeno. Pvz.: garuose virta anties krūtinėlė bei virtos bulvės.

Tokia dieta augintinis maitinamas ne trumpiau nei 6-8 savaites. Per šį laiko tarpą iš organizmo pilnai pasišalina esantys alergenai. Jei po 6-8 savaičių dietos alerginė reakcija daugiau nepasireiškia, atliekama kontroliuojama provokacija. Į dietą įvedamas anksčiau racione buvę baltymai ir angliavandeniai. Jei įvyksta alerginė reakcija, vadinasi augintinis turi maistinę alergiją.

Jei eliminacinės dietos metu alerginiai požymiai nedingsta, augintinis galimai yra alergiškas pasirinktam baltymų bei angliavandenių šaltiniui. Tokiu atveju jie yra keičiami į kitos kilmės. Jei alerginė reakcija stiprėja, dietą reikėtų pakeisti ar nutraukti nelaukiant 6-8 savaičių periodo pabaigos. Efektyvesnei eliminacinei dietai rekomenduojama rinktis hidrolizuotus baltymus.

Tinkamai nustačius maistinę alergiją, į racioną palaipsniui, po vieną įvedami nauji baltymai ir angliavandeniai, kurie, atmetimo būdu sudarys tolimesnį augintino racioną. Naujo sauso maisto sudėtyje esantys baltymai ir angliavandeniai turi būti parenkami iš eliminacinės dietos metu nustatyto tikusių sudėtinių dalių sąrašo.

Kad eliminacinė dieta pavyktų, labai svarbu jos laikytis griežtai. Augintiniui negalima duoti jokių skanėstų ar kitų maisto produktų, net ir labai minimalaus kiekio. Nedingus alerginei reakcijainebus jokios galimybės sužinoti, kas ją išprovokavo, todėl dietą reikės pradėti iš naujo. Taip pat svarbu, kad dieta neužsitęstų per ilgai. Visais atvejais rekomenduojama prieš pradedant eliminacinę dietą pasikonsultuoti su veterinaru. Dėl apribotos mitybos, atsiranda rizika šuns organizme sukelti maistinių medžiagų disbalansą dėl ko augintinio sveikatai bus dar labiau pakenkiama.

Skirtumai nuo kitų ligų ir būklių

Maisto alergijos simptomai dažnai sutampa su kitais sutrikimais, todėl vien pastebėjus simptomus, būklės negalima automatiškai priskirti maistinei alergijai. Niežulys, viduriavimas ar ausų uždegimai pasireiškia ir esant parazitams ar atopiniam dermatitui.

Pagrindiniai skirtumai:

• Maisto alergija sukelia nuolatinį niežulį neatsižvelgiant į sezoniškumą.
• Aplinkos sukeliamos alergijos dažniau stiprėja tam tikru metų laiku.
• Maisto netoleravimas sukelia virškinimo sutrikimus be imuninio atsako.

Stebint anksčiau aprašytus simptomus, veterinaras pirmiausia atmeta kitas priežastis, tokias kaip blusos, infekcijos, hormoniniai sutrikimai, odos ligos. Tik tada eliminacinės dietos taikymas tampa prasmingas ir tikslus.

Gydymas ir alergijos valdymas

Tiksliai nustatytą šuns maisto alergiją galima suvaldyti. Tai yra daroma į pagalbą pasitelkiant tikslų mitybos keitimą, hidrolizuotus baltymus, kitas priemones, kurios taikomos pagal simptomų stiprumą.

Mitybos keitimas ir hipoalerginės dietos

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – eliminacinė dieta, kuri reikalinga nustatyti ar simptomai susiję būtent su maistu. Lengvesniais atvejais galima taikyti hibridinį eliminacinės dietos variantą, kai netikus tam tikram sausam maistui, kitas yra pasirenkamas su kitos kilmės baltymais ir angliavandeniais. 

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pašaras būtų su vienos rūšies baltymų šaltiniu, dar vadinamas hipoalerginės sudėties. Kaip ir pilnos eliminacinės dietos metu, šuo negali gauti skanėstų šunims ar kitos rūšies maisto.

Dažniausios klaidos:

• per anksti nutraukiama dieta, iš organizmo nepasišalinus alergenams;
• maišomas dietinis ir įprastas maistas,
• naudojami aromatizuoti vaistai ar papildai.

Jei simptomų nelieka arba sumažėja iki lygio, kai augintinis nejaučia diskomforto (pvz.: ašaroja akys, tačiau šuo nesikaso), dieta tampa ilgalaikio alergijos valdymo pagrindu.

Hidrolizuotų baltymų maisto nauda

Hidrolizuoti baltymai yra suskaidyti į labai mažus peptidus ir laisvas aminorūgštis. Imuninė sistema jų dažniausiai neatpažįsta kaip alergenų, taigi nebelieka alerginės reakcijos.

Pašarai su hidrolizuotais baltymais dažniausiai yra priskiriami veterinarinėms dietoms, o tokius pašarus reikėtų rinktis tik su veterinaro rekomendacija. Veterinarinės dietos su hidrolizuotais baltymais išlieka visavertės ir subalansuotos. 

Pašarai su hidrolizuotais baltymais yra vienas tinkamesnių pasirinkimų vykdant eliminacinę dietą. Reikėtų žinoti, kad baltymų hidrolizė yra sudėtingas procesas. Vieni gamintojai sugeba pasiekti geresnių rezultatų už kitus, todėl, atitinkamai, ir sudėtyje nurodyti hidrolizuoti baltymai tarp skirtingų gamintojų pašarų gali reikšti skirtingus rezultatus. Augintinio reakcija į tokius pašarus gali vis tiek gali skirtis, todėl ir toliau reikėtų stebėti odą, ausis, akių ašarojimo lygį bei išmatų kokybę.

Svarbu laikytis vieno pasirinkto pašaro ir nekeisti jo be veterinaro rekomendacijos.

Kiti gydymo būdai

Subalansuota mityba padeda išspręsti priežastį, tačiau esant itin stipriems simptomams, gali būti reikalingos papildomos priemonės. Šias priemones parenka veterinaras pagal šuns klinikinę būklę.

Dažniausiai taikomi sprendimai:

Rekomenduojama susilaikyti nuo savarankiško vaistų skyrimo ar dozių keitimo. Gydymo vaistais tikslas – stabilizuoti augintinio būklę, kol dietos pagalba bus suvaldyta šuns maisto alergiją.

Prevencija ir gyvenimas su šuns maisto alergija

Sėkminga šuns maisto alergijos kontrolė remiasi nuosekliu augintinio stebėjimu ir griežta mityba. Kasdieniai sprendimai turi tiesioginės įtakos odos būklei, virškinimui ir bendrai šuns savijautai.

Reguliarus stebėjimas ir konsultacijos su veterinaru

Reikia nuolat stebėti augintinio odos, ausų, akių ir virškinimo pokyčius, net jei simptomai atrodo silpni. Kadangi alergijos gali išsivystyti, niežulys, ausų paraudimas ar pakitusios išmatos dažnai parodo, kad šunų maisto alergija vėl aktyvėja.

Lengvesniam būklės stebėjimui, pokyčius rekomenduojama užsirašyti. Užrašai padeda veterinarui įvertinti tendencijas ir koreguoti gydymą.

Svarbu atkreipti dėmesį į:

• niežulio intensyvumą ir vietas;
• ausų būklę ir kvapą;
• išmatų konsistenciją bei tuštinimosi dažnį;
• svorio ir apetito pokyčius.

Reguliarios konsultacijos su veterinaru padeda laiku pastebėti komplikacijas. Veterinaras taip pat įvertina, ar dieta yra pilnai subalansuota ir išlieka tinkama ilgalaikėje perspektyvoje.

Ilgalaikė mitybos priežiūra ir šuns gerovė

Pasirinktos dietos laikytis reikia be išimčių. Šuo nuo turimos alergijos nepasveiks, jos neišaugs. Kiekvieną kartą į organizmą patekus alergenui bus matoma atitinkama alerginė reakcija. Net mažas skanėstas ar maisto likučiai nuo stalo gali sukelti simptomų atsinaujinimą.

Reikia rinktis visavertį, subalansuotą pašarą alergiškiems šunims. Teisingai parinkti hidrolizuoti arba riboto baltymų šaltinio pašarai dažniausiai padeda išvengti imuninės reakcijos.

Kasdienėje rutinoje svarbu:

• naudoti tik suderintus skanėstus, kur baltymų šaltinis toks pats, kaip ir sausame maiste;
• vengti papildų su neaiškios kilmės baltymais;
• užtikrinti pastovų šėrimo režimą.

Stabili mityba mažina uždegimą ir gerina savijautą. Kai šuo jaučiasi gerai, su šeimininko pagalba galima palaikyti aktyvų, komfortišką ir nuspėjamą jo gyvenimą.