Daugiau nėra prekių Jūsų krepšelyje
Hipoalerginės šunų veislės: geriausi pasirinkimai alergiškiems žmonėms
Temos
Parašyta 0000-00-00 00:00:00 Redaguota 2025-06-24 20:11:42
Hipoalerginės šunų veislės yra skirtos žmonėms, kurie kenčia nuo alergijos, tačiau vis tiek nori auginti šunį namuose. Atkreipiame dėmesį, kad visiškai hipoalerginių veislių nėra. Vis dėl to, šios veislės pasižymi mažesniu pleiskanų, plaukų ir seilių kiekiu, o tai yra pagrindiniai alergenai. Dažnu atveju, hipoalerginės veislės gali būti vienintelis sprendimas jautresniems, į alergijas linkusiems žmonėms.
Straipsnyje pateiksime populiariausias hipoalergines šunų veisles. Net jei visiškai alergijos pašalinti neįmanoma, pasirenkant tinkamą veislę ir tinkamai ją prižiūrint, alergijos simptomai gali sumažėti. Tai suteikia šansą daugiau žmonių džiaugtis augintinio draugija nepabloginant savo savijautos.
Kas yra hipoalerginės šunų veislės?
Hipoalergines šunų veisles dažnai pasirenka šeimos, kuriose yra alergiškų žmonių. Hipoalerginės veislės šuo gali sumažinti alergijos simptomus, tačiau visiškai jų pašalinti negali.
Hipoalerginių veislių sąvoka
Hipoalerginė šunų veislė — tai šuns veislė, kuri laikoma mažiau tikėtina sukelti alergiją šunų šeimininkams. Dažniausiai šios veislės turi specifinius kailio bruožus – šuo nesišeria, kailis pasižymi kitokią struktūra.
Tokie šunys, kaip pudelis, garbanotasis bišonas ar maltos bišonas yra laikomi hipoalerginiais, nes jų kailio struktūra panašesnė į plaukus, kurie dažniau iškrenta nei slenka. Šunys su tokia kailio struktūra nesišeria.
Svarbu žinoti, kad jokia šunų veislė nėra visiškai nealergizuojanti. Hipoalerginės veislės tik sumažina alergenų kiekį aplinkoje dėl mažesnio pleiskanų ar plaukų plitimo. Dėl to alerginės reakcijos gali būti lengvesnės arba pasireikšti rečiau.
Kaip pasireiškia alerginės reakcijos
Žmonės, kuriems pasireiškia alerginė reakcija šunims, turi jautrumą baltymams, esantiems gyvūno seilėse, šlapime ar odos dalelėse (pleiskanose). Dažniausi simptomai — čiaudulys, ašarojančios akys, niežulys, sloga ar kosulys. Kai kuriais atvejais alergija pasireiškia sunkumu kvėpuojant ar odos bėrimais, ypač jei susiduriama su didele alergeno koncentracija.
Asmenys, turintys stiprią alergiją šunims, gali patirti dar rimtesnius simptomus, tokius kaip odos pažeidimai ar astmos paūmėjimas. Svarbu paminėti, kad kai kuriais atvejais alergija gali išsivystyti ir vėliau, net jei šeimininkas neturėjo problemų su savo augintiniu.
Alergijos ir šuns kailio sąsaja
Šunų kailis glaudžiai susijęs su tuo, kiek alergenų patenka į aplinką. Trumpaplaukių, mažiau besišeriančių veislių šunys dažnai išskiria mažiau pleiskanų, todėl sumažėja alergijos pavojus.
Dažniausiai hipoalerginių veislių šunų kailis nuolat auga, tokie šunys nesišeria, pavyzdžiui pudelio ar portugalų vandens šuns. Augintiniui nesišeriant, namuose sumažėja odos dalelių ir plaukų.
Alerginei reakcijai įtakos turi ir aplinkos bei augintinio priežiūra. Reguliariai valant paviršius, maudant bei šukuojant šunį galima sumažinti alergenų kiekį ore. Įtakos gali turėti net ir tokie veiksniai, kaip sauso maisto šunims pasirinkimas. Tačiau visiškai išvengti kontakto su alergenais dažnu atveju nepavyks, nes dalis jų į aplinką patenka su gyvūno organizmo išskiriamais skysčiais.
Populiariausios hipoalerginės šunų veislės
Hipoalerginiai šunys pasižymi mažesniu kailio slinkimu ir dažnai tinka žmonėms, linkusiems į alergijas. Renkantis augintinį, svarbu įvertinti jo dydį, aktyvumo lygį ir kitas charakteristikas. Mažesnių veislių hipoalerginiai šunys dažnai tinkami laikymui bute. Ir mažų, ir didelių veislių šunų galima pasirinkti tiek ramaus bei draugiško būdo, tiek ir labai aktyvaus bei energingo charakterio. Pateikiame populiariausias Lietuvoje sutinkamas hipoalergines veisles.
Maltos bišonas. Geriausiai atpažįstamas dėl savo ilgo, balto ir glotnaus kailio. Kaip ir suponuoja pavadinimas, ši veislė kilusi iš Maltos. Romos Imperijos laikais aukšto statuso simboliu laikyti Maltos bišonai pasižymi draugišku bei žaismingu charakteriu, todėl tinka šeimoms su vaikais bei kitais augintiniais. Maltos bišonai yra sargūs, todėl gali prireikti treniruočių norint suvaldyti augintinio reaktyvumą bei polinkį loti. Kailis nesišeria, tačiau turi būti nuolat prižiūrimas namuose bei kirpėjo salone. Reikalingas reguliarus šukavimas bei maudymas. Kadangi kailis yra baltos spalvos, gali prireikti papildomų priemonių bei pastangų išlaikyti sniego baltumo kailio spalvą.
Jorkšyro terjeras. Anglijoje išveista veislė, kurios paskirtis buvo padėti susitvarkyti su smulkiais graužikais bei kenkėjais. Dėl savo kompaktiško dydžio ir išvaizdos šią veislę greitai pamėgo aukštesnioji klasė. Šilko švelnumo, akį traukančių spalvų, tiesus, žemę siekiantis kailis nesišeria. Jorkšyrų plaukai nuolat auga, todėl juos, kaip ir žmonių plaukus, reikia kirpti. Nors šie šunys yra maži ir draugiški, tačiau reikalui esant gali būti nuožmūs bei drąsiai ginti savo teritoriją. Šios veislės šunys yra sumanūs, tačiau netreniruojami gali būti užsispyrę. Kailio priežiūra nėra sudėtinga, tačiau nuolat augantis kailis turi būti šukuojamas bei kerpamas. Nešiojant ilgą kailį, reikalingos profesionalios kalio priežiūros priemonės, reguliarios maudynės, vizitai kirpykloje.
Garbanotasis bišonas (Frizos bišonas). Manoma, kad ši veislė yra kilusi Viduržemio jūros regione. Išskirtinis veislės bruožas – baltas, pūstas kailis, apvali galvos forma bei juodos, su kailiu kontrastuojančios akys bei nosis. Kaip išduoda veislės pavadinimas, kailis tankus bei garbanotas. Didelį medvilnės pūkų kamuoliuką primenančio garbanotojo bišono kailis nuolat auga, todėl jį reikia kirpti. Juo ilgesnis kailis, tuo ši veislė atrodo įspūdingiau, tačiau kailio priežiūra gali tapti itin sudėtinga. Vis dėl to, ši veislė yra tikri šeimos šunys, kurie prisiriša prie savo žmonių, o palikti vieni gali kentėti nuo išsiskyrimo nerimo. Garbanotieji bišonai puikiai prisitaiko prie šeimininkų gyvenimo ritmo. Taip pat gerai jaučiasi tiek ilguose pasivaikščiojimuose, tiek laiką leidžiant namuose ant sofos.
Ši cu. Ši veislė išveista kinų aukštuomenės senovės Kinijoje. Simbolizavo statusą, dovanojama išskirtinėmis progomis kaip labai vertinga dovana. Ši cu kailis primena Maltos bišonų, tačiau gali būti įvairių spalvų. Nuolat augantį kailį reikia kirpti. Įspūdingiausiai atrodo “parodinė” kailio forma, tačiau reikalauja daug kasdienės priežiūros, todėl dažniau šie šunys sutinkami trumpesniu kailiu. Ši cu veislės šunys gyvena dėl savo šeimininko. Būdami labai prieraišūs, jie nesunkiai prisitaiko prie žmogaus gyvenimo būdo. Draugiški šunys puikiai sutaria tiek su vaikais, tiek su kitais šunimis. Gali būti užsispyrę bei sunkiau treniruojami. Taip pat, dėl trumpo snukučio kartais turi su tuo susijusių sveikatos problemų.
Basendžis. Manoma, kad tai viena seniausių pasaulyje veislių, kildinama iš Afrikos. Be to, kad yra priskiriami hipoalerginiams, šios veislės šunys priskiriami prie nelojančių šunų. Basendžiai yra pedantiški šunys, rūpinasi savo kailiu panašiai kaip katės, be to beveik nesišeria. Basendžiai yra labai smalsūs, energingi, sumanūs bei protingi šunys. Jie reikalauja didelio aktyvumo fizinio bei protinio iškrovimo, dresūros. Kadangi šie šunys beveik nesišeria, jų kailio priežiūra yra itin minimali. Basendžis būtų labiau tinkamas pasirinkimas aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems šeimininkams bei tiems, kurie nenori skirti laiko augintinio kailio priežiūrai.
Afganų kurtas. Ši veislė išveista Afganistane medžioklei. Šios šunų veislės paskirtis buvo savarankiškai medžioti Afganistano kalnuose. Ilgakojai kurtai po išskirtiniu kailiu slepia stiprų ir ištvermingą kūną. Ilgas šilkinis kailis istoriškai kurtams buvo reikalingas kaip apsauga nuo karšto klimato. Auginant Afganų kurtą neapsieisite be nuolatinės kailio priežiūros. Reguliarus ilgo kailio plovimas bei šukavimas pareikalaus keleto valandų per savaitę, nemažo kiekio kosmetikos bei periodinių vizitų kirpykloje.
Be kailio priežiūros, Afganų kurtams taip pat reikia skirti laiko dresūrai bei nuolatiniam fiziniam bei protiniam krūviui. Dideli ir stiprūs Afganų kurtai turi įgimtą instinktą gaudyti grobį, todėl jau nuo mažens turi būti treniruojami negaudyti mažų gyvūnų ar kitų, judančių objektų. Taip pat turi būti socializuojami, atsargūs prie mažų vaikų. Ši veislė yra savarankiška, todėl yra sunkiau treniruojama, sunkiau užmezgamas ryšys, neprisileidžia nepažįstamų gyvūnų bei žmonių. Nors Afganų kurtų auginimas bei priežiūra reikalauja kantrybės, su tinkamu šeimininku sukurtas ryšys bus ypač stiprus.
Vakarų Škotijos baltasis terjeras. Lietuvoje populiariai „Vestais“ vadinama veislė kilusi Škotijoje, buvo išveista graužikų medžioklei. Tai draugiška bei žaisminga veislė, puikiai tinkanti auginti šeimoje. Kadangi tai medžioklinė veislė, Vestai yra linkę vytis mažesnius gyvūnus ar kitus, judančius objektus. Taip pat gali mėgti kasti žemę bei atkreipti dėmesį lojimu. Nepageidaujamam elgesiui sutramdyti padeda dresūros treniruotės. Šiems šunims reikalingas nors ir nedidelis, bet kasdienis aktyvumas. Pakanka neilgų pasivaikščiojimų ar žaidimų, protinės stimuliacijos. Šiems šunims taip pat svarbus šeimininkų dėmesys. Vestų kailio priežiūra nėra sudėtinga, tačiau kailį reikia reguliariai šukuoti, periodiškai išmaudyti bei apsilankyti augintinių kirpykloje, kur kailis būtų išpešamas arba kerpamas.
Bedlingtono terjeras. Ši veislė buvo išveista Bedlingtono mieste, Anglijoje medžioti kenkėjus. Bedlingtono terjerai pasižymi išskirtine išvaizda ir dėl savo švelnaus, garbanoto kailio primena avį. Tai žaismingi, draugiški bei ištikimi šunys. Šios veislės augintiniai yra tinkami auginti šeimoje, prisiriša prie savo šeimininkų, tačiau vengia svetimų žmonių. Medžioti veisti Bedlingtono terjerai turi instinktą vytis grobį, todėl gali gaudyti mažesnius gyvūnus ar kitus, judančius objektus. Dirgikliams mažinti yra reikalingi dresūros užsiėmimai. Šie šunys pasižymi vidutiniu aktyvumu, jiems reikalingi kasdieniai pasivaikščiojimai bei protiniai užsiėmimai. Yra nesunkiai treniruojami. Garbanotas Bedlingtono terjerų kailis yra linkęs veltis, todėl yra reikalinga nuolatinė kailio priežiūra šį šukuojant. Taip pat reikalingi periodiški apsilankymai kirpykloje.
Airių kviečiaspalvis švelniaplaukis terjeras. Tai darbinių šunų veislė, kilusi iš Airijos, auginti fermose, tikslūs protėviai nėra žinomi. Šios veislės šunys yra energingi, reikalaujantys didesnio fizinio aktyvumo. Kviečiaspalviai terjerai yra prieraišūs, draugiški vaikams, todėl idealiai tiks aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiai šeimai. Vis dėl to, švelniam kailyje slepiasi tvirtas terjeras, pasiruošęs gaudyti ir vytis viską, kas juda. Todėl šios veislės šunims nuo mažens reikalingos dresūros pamokos bei socializacija. Įprastai meilaus charakterio, neturėdami kur iškrauti energijos pertekliaus, kviečiaspalviai terjerai gali elgtis destruktyviai, daug loti.
Airių kviečiaspalviui švelniaplaukiui terjerui dėmesio paskirti reikės ne tik norint iškrauti protiškai bei fiziškai, bet ir prižiūrint kailį. Nors kailis nesišeria ir ši veislė yra mėgstama į alergijas linkusių šeimininkų, tačiau patį kailį prižiūrėti reikia kasdien. Į sąvėlas linkęs kailis turi būti nuolat šukuojamas, periodiškai maudomas, kailio priežiūrai naudojamos profesionalios kailio priežiūros priemonės. Kailis taip pat turi būti reguliariai kerpamas, todėl išvengti vizitų kirpykloje nepavyks.
Havanos bišonas. Tai vienintelė šunų veislė, kilusi iš Kubos. Protėviai į Kubą atvyko iš Ispanijos. Ši veislė gimininga kitoms bišonų veislėms. Havanos bišonai yra sumanūs, lengvai treniruojami šunys. Yra sargūs, todėl gali būti linkę į lojimą. Vis dėl to, socializuojant bei dresuojant nuo mažens, šie šunys yra draugiški tiek kitiems gyvūnams, tiek žmonėms. Havanos bišonai stipriai prisiriša prie šeimininkų, todėl nemėgsta būti palikti vieni, gali kentėti nuo išsiskyrimo nerimo. Priskiriami prie hipoalerginių veislių, šie šunys beveik nesišeria. Tačiau nuolat augantį šilkinį kailį reikia prižiūrėti bei šukuoti, priežiūra sudėtingėja priklausomai nuo kailio ilgio, kuris yra linkęs veltis.
Kinų kuoduotasis šuo. Šios veislės šunų kilmė nėra aiški. Kinų kuoduotieji šunys yra priskiriami beplaukiams šunims. Nors, kaip ir dauguma beplaukių veislių šunų, gali būti ir su plaukais, ir be plaukų, net ir tarp šuniukų iš tos pačios vados. Beplaukių šunų išskirtinis bruožas – švelni, į žmogaus panaši plika oda bei kuokšteliai kailio, augantys ant letenų, uodegos ir viršugalvio. Šios veislės šunys yra tinkamas pasirinkimas ne tik dėl hipoalerginių savybių, bet ir ramesnį gyvenimo būdą palaikantiems šeimininkams. Didelio aktyvumo nereikalaujanti veislė pasižymi ramiu, bet žaismingu charakteriu, yra prieraišūs.
Kadangi šie šunys gali būti tiek beplaukiai, tiek su kailiu, jų priežiūra skiriasi, tačiau abiem atvejais reikalauja dėmesio bei profesionalių priežiūros priemonių. Kailio nesaugoma oda turi būti apsaugota nuo tiesioginės saulės, o esant šaltesniam orui reikalingi drabužiai. Odą taip pat gali reikėti papildomai drėkinti. Šuniukus su kailiu reikia šukuoti, kadangi jų šilkinis kailis yra linkęs veltis. Šuniukai su kailiu turi būti maudomi, bei periodiškai kerpami. Kailis beveik nesišeria.
Šnauceriai. Išskiriamos trys šnaucerių veislės: Cvergšnauceriai (miniatiūriniai šnauceriai), Mitelšnauceriai (dar vadinami standartiniais šnauceriais arba tiesiog šnauceriais), Ryzenšnauceriai. Tai darbinės veislės kilę Vokietijoje, siekiant padėti ūkininkams kovoti su kenkėjais bei atlikti kitus darbus. Skiriasi ne tik dydžiu, bet ir charakteriu. Miniatiūriniai šnauceriai veisti kovojant su kenkėjais, tuo tarpu Mitelšnauceriai bei Ryzenšnauceriai naudoti sudėtingesniam darbui bei ganymui.
Šių aktyvių šunų išskirtinis bruožas – vešlūs antakiai bei ilgi barzdos plaukai. Dvigubas šiurkštus kailis pasižymi ryškiomis, akį traukiančiomis spalvomis. Unikalus šnaucerių kailis yra šiurkštus ir, norint išlaikyti akį traukiančią spalvą, turi būti reguliariai prižiūrimas kirpykloje. Aktyvūs bei sumanūs šunys reikalauja tiek fizinio, tiek protinio darbo bei turėtų būti treniruojami ir socializuojami nuo pirmų gyvenimo dienų, ypač didesnės veislės. Būdami sargūs, tinkamai nedresuoti šnauceriai gali tapti agresyvūs. Visos šnaucerių veislės yra aktyvios. Nors miniatiūriniams šnauceriams užtenka vidutinio aktyvumo, didesnės veislės reikalauja didelio krūvio – tiek fizinio, tiek protinio.
Pudeliai. Pripažįstamos keturios pudelių grupės: žaisliniai (Toy) pudeliai, nykštukiniai (Dwarf) pudeliai, mažieji pudeliai, standartiniai (karališkieji) pudeliai. Dėl šių šunų kilmės nesutariama iki šiol. Pavadinimas kilęs nuo vokiško žodžio “pudeln”, reiškiančio “taškymąsi vandenyje”. Standartiniai pudeliai buvo išveisti sumedžiotiems paukščiams iš vandens parnešti. Prancūzijoje vėliau išveistos mažesnės veislių grupės, kurios buvo itin populiarios tarp prancūzų aristokratų.
Lietuvoje populiari ir plačiai paplitusi veislė, mėgstama dėl išskirtinės išvaizdos, žaismingo charakterio, aktyvaus būdo. Visų dydžių pudeliai yra laikomi hipoalerginiai. Tankus garbanotas kailis gali būti įvairių spalvų. Pagal veislės standartą yra pripažįstamos balta, ruda, juoda, pilka, abrikosinė spalvos. Itin populiarių pudelių kailis reikalauja nuolatinės priežiūros bei reguliarių vizitų kirpykloje. Tačiau tai taip pat suteikia galimybę savo augintinio išvaizdai suteikti išskirtinumo. Dauguma įgudusių kirpėjų pasiūlys daugiau nei vieną kirpimo formą – ar tai būtų klasikinis “continental”, ar iš rytų atkeliavęs “meškiuko” kirpimas.
Pudeliai yra žaismingi, sumanūs, gerai dresuojami šunys. Kadangi šie šunys greitai išmoksta komandas, treniruotės jiems kartais gali tapti nuobodžios. Vis dėl to, šios veislės šunys gali išmokti sudėtingų triukų. Gerai pasirodo paklusnumo (Obedience) bei sporto (Agility) varžybose. Šie šunys puikiai jaučiasi šeimoje, prisitaiko prie žmonių gyvenimo būdo, yra prieraišūs bei lojalūs, gerai sutaria su kitomis veislėmis.
Vandens šunys. Lietuvoje labiausiai paplitę Ispanų, Portugalų bei Italų (Lagotto Romagnolo) vandens šunų veislės, kartais sutinkami Prancūzų vandens šunys (Barbetai). Nors visas šias veisles vienija garbanotis linkęs, vandeniui atsparus kailis, bei tai, kad yra geri plaukikai, visos trys veislės yra pakankamai skirtingos. Visos vandens šunų veislės yra darbinės. Pasižymi vidutiniu ar dideliu aktyvumo lygiu, tvirtu sudėjimu, kiekvienai veislei yra būdingos kitokios charakterio savybės bei kailio struktūra. Pažymima, kad šių šunų išvaizda dėl garbanų gali priminti pudelius, tačiau tai yra visiškai kitokios tekstūros kailis ir reikalauja specifinės priežiūros.
Italų vandens šuo (Lagotto Romagnolo). Kilę iš Italijos, Emilija–Romanija (Romagna) regiono. Pagrindinė paskirtis buvo iš vandens ištraukti sumedžiotus paukščius. Dėl stiprios uoslės taip pat naudoti ieškant trumų. Italų vandens šunys yra tvirti, genetiškai stiprūs bei ištvermingi vidutinio dydžio šunys, mėgsta leisti laiką vandenyje. Šiems šunims reikalingas vidutinis krūvis kiekvieną dieną, jie yra imlūs, gerai treniruojami, energingi bei gyvybingi šunys. Lagotai yra prieraišūs šunys, tinka gyventi šeimoje, gali būti sargūs. Turi garbanotą kailį, dažnai būna dviejų spalvų - tamsios bei baltos derinys. Kailio priežiūra nėra sudėtinga, tačiau kailis turi būti šukuojamas bei periodiškai kerpamas.
Ispanų vandens šuo (Perro de Agua Español). Darbinė veislė, kilusi Ispanijoje, naudota medžioklėje, ganant galvijus bei žvejyboje. Didesni už Italų vandens šunis, šie šunys taip pat pasižymi dideliu sumanumu, energingumu, tvirtumu, todėl reikalauja kasdienių užsiėmimų bei vidutinio-didelio fizinio ir protinio aktyvumo. Ispanų vandens šunys yra draugiški, nori patenkinti šeimininką, todėl yra lengvai treniruojami. Kailio priežiūra yra specifinė, kadangi kailis įprastai nėra šukuojamas, bet atskiriamas rankų pagalba, formuojamos garbanos. Galima maudyti reguliariai pagal poreikį, tačiau reikėtų naudoti vandens šunų kosmetiką. Kailis kerpamas vidutiniškai kartą metuose.
Portugalų vandens šuo. Kilę Portugalijoje, naudoti padedant žvejyboje. Šios veislės šunys yra labai geri plaukikai bei narai, itin ištvermingi, tvirto sudėjimo. Didesni už Italų bei Ispanų vandens šunis, ši darbinė veislė išveista padėti ištraukti žuvį, pagauti bei atplukdyti valties virves, saugoti valtis ir atlikti kitas užduotis. Todėl šiems šunims reikalingas kasdienis vidutinis-didelis krūvis. Šie šunys yra prieraišūs, lengvai dresuojami, labiau tinkami aktyviems šeimininkams. Kailis nesišeria, tačiau priklausomai nuo tėvų bei gyvenamosios vietos gali būti banguotas arba garbanotas bei reikalauti skirtingos priežiūros. Reikalingas reguliarus šukavimas bei lankymasis kirpykloje.
Svarbios hipoalerginių šunų savybės
Hipoalerginiai šunys taip vadinamo todėl, kad turi specifinių savybių, kurios sumažina alergenų patekimą į aplinką. Tokie šunys dažnai pasižymi tam tikrais kailio bruožais. Renkantis augintinį ir norint įvertinti charakterio savybes, atsižvelgti reikėtų ne tik į veislę, bet net ir į vados dydį. Gyvenimo trukmė dažniausiai yra individuali, nors yra tam tikras, veislei būdingas, augintinio gyvenimo laikas.
Kailio tipas ir slinkimas
Hipoalerginėms priskiriamų šunų veislių kailio struktūra skiriasi nuo kitų veislių. Dažniausiai jų kailis būna tankus, garbanotas arba šilkinis ir turi mažai poplaukio. Kadangi šėrimasis yra ribotas arba minimalus, ore pasklinda mažesnis kiekis pleiskanų ir plaukų, kurie gali sukelti alergiją.
Įprastos hipoalerginės veislės, tokios kaip pudeliai, bišonai ar vandens šunys, reikalauja reguliarios kailio priežiūros. Kailis turi būti šukuojamas, dažnu atveju kelis kartus per savaitę, o kai kuriais atvejais ir kasdien, naudojant profesionalius šepečius šunims. Dauguma veislių taip pat turi būti periodiškai kerpamos bei maudomos. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia kailio priežiūra gali pasirodyti perteklinė ir dalis šeimininkų savo augintinių kailį palaiko trumpą, tačiau gerai prižiūrėtas kailis ne tik trauks aplinkinių akį, bet ir paskleis mažiau alergenų į orą.
Charakterio bruožai
Dauguma hipoalerginėms veislėms priskiriamų šunų pasižymi draugišku charakteriu, yra žaismingi, prieraišūs. Žaismingumas ir švelnumas skiriasi nuo veislės, tačiau tai yra dažnai sutinkamas bruožas tarp hipoalerginių veislių. Todėl šios veislės tinka ne tik dėl alergijų prevencijos, bet ir šeimoms su vaikais ar vyresniems žmonėms.
Nors kai kurios hipoalerginėms priskiriamos veislės pasižymi sargumu ar noru būti savarankiškais bei nepriklausomais, ankstyva socializacija bei dresūros pamokos padeda išvengti nenorimo elgesio bei žalingų įpročių ar agresyvaus elgesio. Todėl dažnai šios veislės tinkamos laikyti butuose, tačiau taip pat gerai jaučiasi ir namuose su erdviais kiemais.
Ilgaamžiškumas ir vados dydis
Hipoalerginių šunų gyvenimo trukmė skiriasi tarp skirtingų veislių, tačiau dauguma šių veislių yra ilgaamžės, ypač mažesnių veislių atstovai. Pavyzdžiui, pudeliai dažnai gyvena 12–18 metų, o bišonai – 14–17 metų. Tiesa, didesnių veislių atveju gyvenimo trukmė gali būti kiek trumpesnė.
Vados dydis priklauso nuo veislės. Mažos veislės, tokios kaip maltos bišonas, dažnai susilaukia 2–4 šuniukų vienoje vadoje. Didesnės veislės, pavyzdžiui portugalų vandens šuo, gali turėti 6–8 šuniukus.
Hipoalerginių veislių šunų priežiūra
Nors dauguma šunų veislių reikalauja didesnės ar mažesnės priežiūros, dauguma hipoalerginių veislių turi ilgesnį ar sudėtingesnę kailį. Todėl šių veislių šunys reikalauja daugiau priežiūros. Tiesa, augintinų priežiūra apima ne tik jų kailio priežiūrą, bet ir aplinkos, kurioje gyvena augintiniais ir jų šeimininkai priežiūrą. Tinkamai rūpinantis augintinio higiena, užtikrinant pakankamą lygį aktyvumo, aprūpinant kokybiškais pašarais, augintinis bus sveikas, energingas bei žaismingas.
Kasdienė priežiūra ir higiena
Hipoalerginių šunų kailis dažnai yra sudėtingesnis ir reikalauja reguliaraus, o kartais ir kasdienio šukavimo. Kailio šukavimas padeda sumažinti iškrentančių plaukų kiekį namuose. Šukavimas neleidžia susidaryti sąvėloms, kurių laiku nesutvarkius augintinio kailis gali susivelti į veltinį, sukeliantį augintiniui diskomfortą, o, kai kuriais atvejais, skausmą bei rimtus odos pažeidimus. Svarbus yra ir reguliarus plaukų kirpimas bei maudymas. Svarbu pastebėti, kad tinkama priežiūra susijusi ne tik su augintinio sveikata, bet taip pat ir su alergiško šeimininko savijauta. Prižiūrėtas ir maudomas kailis mažiau išslenka, neišleidžia į aplinką tiek daug pleiskanų ir kitų odos dalelių.
Hipoalerginių veislių šunys dažnai turi reiklų kailį, todėl svarbu parinkti tinkamas kosmetikos priemones bei šampūnus šunims. Dažnai maudomų šunų oda gali sureaguoti į nekokybišką kosmetiką, todėl svarbu rinktis kosmetiką be agresyvių ingredientų, galinčių pažeisti odos barjerą. Kaip ir žmonės, augintiniais gali būti linkę į alergijas, turėti jautrią odą. Tokiais atvejais rekomenduojama naudoti šampūną alergiškiems šunims. Esant odos pažeidimams, bėrimams ar pleiskanojimams, padėti gali antibakteriniai šampūnai. Esant įtarimui, kad augintinis turi odos problemų, reikėtų kreiptis į veterinarą.
Švaros palaikymui namuose svarbu naudoti efektyvius valiklius. Specializuotos valymo priemonės savo sudėtyje turi aktyvių medžiagų, kurios skaido augintinių išskyras, šlapimo baltymą. Ne iki galo pašalinus augintinių paliktas dėmes, namuose gali būti juntamas nemalonus kvapas, dėmės atrodo neestetiškai, bei prisideda prie alerginių reakcijų. Valymo ir dezinfekavimo priemonės taip pat padeda susitvarkyti su augintinių iš aplinkos pernešamomis bakterijomis ar lauko dulkėmis.
Fizinio aktyvumo poreikiai
Hipoalerginių veislių šunys nesiskiria nuo įprastinių veislių šunų, jiems būtinas reguliarus aktyvumas, kuris varijuoja tarp skirtingų veislių. Tokios veislės kaip kinų kuoduotieji ar bišonai prisitaiko prie šeimininko aktyvumo lygio ir gerai jaučiasi laiką leisdami namuose, tuo tarpu aktyvesnėms vandens šunų veislėms ar basendžiams reikalinga kasdienė iškrova. Visų veislių augintiniams rekomenduojama eiti pasivaikščioti bent du kartus per dieną bei užimti protiškai bei žaidžiant. Aktyvesnių veislių šunis nuo mažų dienų rekomenduojama pratinti energiją išlieti ir žaidimais užsiimti lauke, namus paliekant poilsiui bei ramiam laiko leidimui. Tai padės suvaldyti aktyvų augintinį nuo destruktyvaus elgesio namuose.
Trūkstant fizinio aktyvumo, dėl energijos pertekliaus gali padažnėti nenorimas augintinio elgesys, kuris perauga į rimtus elgesio sutrikimus. Taip pat yra rizika priaugti viršsvorio bei susidurti su kitomis sveikatos problemomis. Aktyvumas šunims padeda geriau jaustis, patenkina augintinio smalsumą bei sumažina nuobodulį.
Kurią hipoalerginę veislę pasirinkti?
Šeimininkams, linkusiems į alergijas, augintinio laikymas gali pasirodyti kaip nepasiekiama svajonė. Vis dėl to, auginant hipoalerginės veislės šunį, alerginės reakcijos gali pasireikšti minimaliai ar nepasireikšti visai. Nors visiškai hipoalerginių veislių nėra, tačiau dauguma išvardytų veislių į aplinką išleidžia daug mažesnį, o kartais ir visai minimalų kiekį alergenų. Tinkamai prižiūrint augintinį ir aplinką, alergenų kiekis gali būti sumažintas iki nekeliančio jokio diskomforto.
Renkantis augintinį svarbu įvertinti savo gyvenimo būdą bei tempą, galimybes skirti pakankamai laiko augintinio fiziniam bei protiniam aktyvumui palaikyti, kailio priežiūrai. Laisvalaikį leidžiant ramiai, nerekomenduojama rinktis aktyvių veislių, o daug laiko praleidžiant ne namuose, geriau rinktis ne tokias prieraišias veisles, kurios vėliau gali kentėti nuo išsiskyrimo nerimo. Svarbu įvertinti ir būsto bei augintinio dydį.
Neatsižvelgiant į tai, kurią veislę pasirinksite, laimingiausias augintinis bus tas, kuris turės dėmesingus šeimininkus. Leidžiant laisvalaikį su augintiniu, įtraukiant į kasdienius užsiėmimus, dresuojant bei žaidžiant, su augintiniu sukurtas ryšys pavirs į besąlyginę meilę šeimininkui. Ir nors renkantis hipoalerginės veislės augintinį, dėl savo geros savijautos dalį atsakomybės perkeliame augintiniui, turime nepamiršti, kad dėl savo augintinio geros savijautos visiškai atsakingi esame mes patys.