Šunų dresūra - patarimai pradedantiesiems ir pažengusiems

Šuns dresūra prasideda nuo aiškių taisyklių ir ryšio kūrimo kasdien bendraujant su savo augintiniu. Pageidaujamas elgesys formuojamas ne naudojant jėgą, o kryptingu mokymu, kuris padeda šuniui suprasti, ko šeimininkas iš jo tikisi bei kaip jis turėtų elgtis skirtingose situacijose.

Efektyvi šunų dresūra yra paremta pozityviu augintinio skatinimu, nuoseklumu bei aiškiomis komandomis, kurios taikomos kiekvieną dieną. Taip stiprinamas tarpusavio ryšys ir kuriamas pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas, kuris veikia tiek namuose, tiek lauke.

Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu pasirinkti tinkamus mokymo metodus, išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų bei laiku spręsti elgesio problemas. Taip pat žinoti, kada verta pasitelkti specialistų pagalbą ir kokios priemonės iš tiesų padeda tobulėti, o ne tiesiog apsunkina dresūros procesą.

Dresūros svarba ir pagrindiniai principai

Tinkama dresūra padeda šeimininkui valdyti kasdienes situacijas, užtikrina savo bei augintinio saugumą ir kuria aiškias taisykles. Šuns dresūros pagrindą sudaro nuoseklumas, kantrybė ir teigiamas paskatinimas.

Kodėl verta dresuoti šunį

Namuose laikomus šunis dažniausiai dresuojame, kad šie suprastų šeimininko lūkesčius ir elgtųsi prognozuojamai. Dresūra padeda sumažinti stresą, nes augintinis žino, kas leidžiama, o kas ne. Kuo daugiau dresuotas augintinis, tuo aiškiau yra suprantamos taisyklės.

Mokyti šunį svarbu ir dėl saugumo. Tokios komandos kaip „ateik“, “lauk” ar „palik“ apsaugo augintinį nuo pavojų lauke ir namuose.

Dresūra taip pat padeda taupyti laiką, komunikacija tampa efektyvesnė. Išmokytas šuo greičiau bei lengviau prisitaiko prie rutinos, rečiau elgiasi problematiškai, lengviau bendrauja su kitais žmonėmis ar gyvūnais.

Dažniausios sritys, kurias apima dresūra:

• elgesys namuose;
• reakcija į šeimininko komandas;
• socializacija;
• savikontrolė.

Dresūros nauda santykiams su augintiniu

Dresūra stiprina pasitikėjimą tarp šeimininko ir augintinio. Naudojant pozityvios dresūros metodus, šuo mokosi per teigiamą patirtį, o ne baimę. 

Nuosekli šuns dresūra gerina kasdienį bendravimą. Šuo greičiau supranta šeimininko signalus, o šeimininkas geriau bei lengviau atpažįsta augintinio poreikius ir supranta emocijas.

Teigiamas paskatinimas, toks, kaip pagyrimas ar skanėstai skatina norimą šuns elgesį. Pozityvi dresūros atmosfera kuria ramesnę aplinką ir mažina konfliktus.

Pagrindinės dresūros klaidos

Dažna klaida – nenuoseklumas. Jei šiandien leidžiama, o rytoj draudžiama, šuo gauna prieštaringus signalus, dėl ko lėčiau mokomasi arba prarandamas visas progresas.

Per ilgos treniruotės taip pat kenkia. Pavargęs šuo sunkiau išlaiko dėmesį ir pradeda ignoruoti komandas.

Reikėtų vengti bausmių bei pakelto balso tono. Tokie veiksmai silpnina ryšį su augintiniu bei gali sukelti baimę ar nepasitikėjimą.

Kaip sumažinti klaidas:

• trumpinti bei laiku užbaigti treniruotes;
• kartoti tas pačias komandas kasdien;
• apdovanoti už teisingą elgesį iš karto.

Tokie veiksmai leidžia dresūrai vykti sklandžiai ir be įtampos.

Pozityvūs mokymo metodai

Pozityvus mokymas paremtas tinkamo elgesio apdovanojimu, nuosekliu atlygiu ir gerai suplanuotomis treniruotėmis. Remiantis pozityvaus mokymo metodais, šuo dresuojamas be spaudimo, tačiau išlaikoma kontrolė ir mokymo tikslumas.

Teigiamo pastiprinimo esmė

Teigiamas pastiprinimas reiškia, kad norimas augintinio elgesys atlyginimas iš karto po jo atlikimo. Taip šuo greitai supranta, kuris veiksmas jam naudingas ir kurį verta kartoti.

Svarbiausias yra laikas. Atlygis už tinkamą elgesį turi būti gaunamas per 1–2 sekundes, kitaip šuo atlygį susies su kitu veiksmu. Tinkamo elgesio užtvirtinimui reikalingas aiškus žymeklis, pavyzdžiui „klikeris“ ar trumpas žodis, toks kaip „taip“, „yes“ ir pan.

Negalima naudoti bausmių ir fizinio spaudimo. Tai mažina augintinio iniciatyvą ir didina stresą, o ne padeda mokytis. Pozityvus mokymas skatina aktyvų šuns dalyvavimą ir bendradarbiavimą su šeimininku.

Pagrindiniai principai:

• atlyginama už norimą elgesį, o ne “kad šuo geras”;
• komanda nėra kartojama, kol šuo jos nevykdo;
• ignoruojamas netinkamas elgesys, jei tai saugu.

Atlygio pasirinkimas ir motyvacija

Ne kiekvienas atlygis veikia vienodai. Reikia išsiaiškinti, kas geriausiai motyvuoja šunį skirtingose situacijose.

Dažniausiai pasirenkami atlygiai:

• maistas – greitas ir tikslus mokymo įrankis. Tinka tiek sausas maistas, tiek skanėstai;
• žaidimas – tinka aktyviems šunims;
• pagyrimas – veiksmingas tik tada, kai šuo jau supranta užduotį bei turi tvirtą ryšį su šeimininku;
• žaislas – labiau tinka aktyviems šunims, dažnai medžioklinėms veislėms.

Atlygį reikia paskirstyti pagal jo vertę augintiniui. Sudėtingesniam elgesiui turi būti skiriamas vertingesnis atlygis, kuris labiau motyvuos augintinį, pavyzdžiui išskirtinai skanus skanėstas ar trumpas žaidimas. Už proveržį verta apdovanoti ir didesniu skanėstų ar maisto kiekiu bei džiaugsmingu pagyrimu.

Treniruočių sesijų planavimas

Efektyvi treniruotė trunka 5–10 minučių. Trumpi, bet dažni užsiėmimai duoda geresnius rezultatus nei ilgos sesijos.

Mokymąsi planuoti, kai šuo yra:

• fiziškai pailsėjęs;
• nesotus;
• mažai blaškomas aplinkos.

Kiekvieną sesiją reikėtų pradėti nuo lengvo veiksmo, kurį šuo jau moka. Taip šuo įeina į ritmą ir labiau sutelkia dėmesį.

Treniruotės metu laipsniškai turi būti didinamas sudėtingumas: atstumas, trukmė ar trukdžiai bei dirgikliai. Jei šuo pradeda klysti, reikia grįžti vienu žingsniu atgal ir tęsti nuo ten.

Nuoseklumas ir taisyklių laikymasis

Nuoseklumas ir aiškios taisyklės padeda šuniui greitai suprasti lūkesčius ir sumažina klaidas mokymosi procese. Jei signalai ir ribos nesikeičia, mokymas tampa efektyvesnis, ramesnis ir labiau prognozuojamas.

Vienodi komandos signalai

Kiekvienai komandai turi būti naudojami tik šiai komandai priskirti žodžiai (pavadinimai), gestai ir intonacija. Šuo mokosi atpažinti konkrečius signalus, todėl net maži skirtumai lėtina paklusnumo mokymą. Šuo gali įsidėmėti konkrečius žodžius (garsus), todėl ištarus „Sėdėk“ bei „Sėsk“, šuo tai supras kaip dvi skirtingas užduotis.

Reikia laikytis vieno mokymo plano ir treniruotis trumpomis sesijomis. Komandas kartoti vienodu tempu ir iš tos pačios pozicijos. Taip bus išlaikomas nuoseklumas ir mažinama sumaištis.

Pavyzdinė signalų lentelė:

Tariant komandą negalima naudoti papildomų žodžių, komanda neturi būti kartojama. Vienas aiškus signalas veikia geriau nei keli. Ištarus komandą reikia duoti augintiniui laiko pagalvoti, o jos nevykdant, pakartoti tik po 5-6 sekundžių. Net jei augintinis komandą įvykdys ne tą pačią sekundę, vos tik komanda buvo įvykdyta, būtina apdovanoti. Kitą kartą augintinis komandą įvykdys kur kas greičiau.

Šeimos narių sutarimas dėl taisyklių

Šeimoje visi turi susitarti dėl tų pačių taisyklių visiems šeimos nariams. Jei vienas leidžia lipti ant sofos, o kitas draudžia, šuo negali pasirinkti „teisingo“ elgesio. Tokios situacijos griauna nuoseklumą ir stabdo mokymosi procesą.

Jei šeimos nariams sunku atsiminti, koks elgesys yra tinkamas, jas geriausia apibrėžti raštu ir laikyti matomoje vietoje. Tai padeda išvengti nesusipratimų kasdienėse situacijose, ypač kai su šunimi bendrauja keli žmonės, o požiūriai išsiskiria.

Bendrų taisyklių pavyzdžiai:

• Apdovanojimai: kas, kada ir už ką apdovanoja augintinį;
• Draudimai: sofa ar lova, šokinėjimas, maistas nuo stalo;
• Komandos: tie patys žodžiai ir gestai naudojami visų šeimos narių.

Pagrindinės dresūros komandos

Šios pagrindinės komandos padeda valdyti kasdienes situacijas, užtikrina saugumą ir formuoja aiškų bendravimą tarp tavęs ir šuns. Tinkamas atlygis, trumpi kartojimai ir nuoseklumas leidžia pasiekti stabilių rezultatų.

Sėdėt, gulėt, pas mane

Komandos „sėdėt“, „gulėt“ ir „akys“ sudaro dresūros pagrindą. Jos leidžia greitai sustabdyti šuns judėjimą ir nukreipti dėmesį į šeimininką. Akių kontaktas su augintiniu padeda megzti tvirtą ryšį.

Pradžioje mokyti reikia ramioje aplinkoje, be dirgiklių. Komandą ištariama vieną kartą, veiksmas parodomas rankos judesiu, galima naudoti skanėstą. Atlyginama skanėstu tik tada, kai šuo atlieka veiksmą iki galo.

Svarbūs praktiniai patarimai:

• Mokymąsi kartoti 5–10 minučių sesijomis;
• Kiekvienai komandai naudoti tą patį žodį ir toną;
• Atstumą nuo šuns didinti palaipsniui.

Komanda „akys“ reikalauja ypatingo tikslumo. Šunį apdovanoti reikia visada, net jei jis sureagavo lėčiau.

Ateik ir lik vietoje

Komandos „ateik“ ir „lauk“ užtikrina šuns kontrolę atstumu. Jos ypač svarbios lauke, kai aplink daug dirgiklių.

Treniruotis reikia pradėti nuo trumpo atstumo. Augintiniui parodomas skanėstas, o pradėjus judėti link šeimininko, ištariama komanda „ateik“. Augintiniui priėjus, jis iš karto apdovanojamas. Taip formuoji aiškią asociaciją tarp veiksmo ir atlygio. 

Palaipsniui didinamas atstumas, o augintiniui artėjant šeiminkas pats juda šalin, taip geriau atkreipdamas ir išlaikydamas šuns dėmesį. Po kelių sėkmingų treniruočių veiksmai kartojami skanėsto neberodant, tačiau kiekvieną kartą apdovanojant. 

Komandą „ateik“ gali pakeisti šuns vardas (pasirinkti arba viena, arba kita). Svarbu, kad šuo vardu būtų šaukiamas tik atvejais, kai jį norima pakviesti (vietoje komandos ateik). Šuns vardas niekada negali būti naudojamas šuniui drausminti!

Komanda „lauk“ geriausiai mokoma etapais:

• Šuniui liepiama atsisėsti;
• Parodomas į šunį atsuktas ištiestas delnas (lyg norint stabdyti) ir ištariama komanda – “lauk”;
• Žengiamas žingsnis atgal;
• Augintiniui sėkmingai išlaukus, grįžtama ir apdovanojama;

Jei šuo pajuda, kartojama nuo pirmo žingsnio nedavus apdovanojimo. Sėkmingai išlaukus, palaipsniui didinamas atstumas ir laukimo laikas.  

Vaikščiojimas su pavadėliu

Tvarkingas ėjimas su pavadėliu leidžia saugiai judėti mieste ar susibūrimų vietose, sumažina augintinio bei šeimininko stresą. Tikslas – kad šuo eitų šalia, netempdamas pavadėlio.

Mokytis pradedama nuo trumpo pavadėlio ir lėto tempo. Einama kartu su augintiniu laisvai laikant nedidelio ilgio pavadė. Kai tik pavadėlis įsitempia, sustojama. Stovima tol, kol augintinis ateina pas šeimininką, o pavadėlis atsipalaiduoja ir tik tada vėl pradedama judėti. Pradžioje mokytis be papildomų dirgiklių, link kurių augintinis gali norėti eiti (šunys, žmonės, automobiliai ir pan.).

Naudingi principai:

• Norint išlaikyti šuns dėmesį patartina ne tik sustoti, bet ir pakeisti kryptį;
• Apdovanojama tvarkingai einant laisvu pavadėliu;
• Treniruotis rekomenduojama skirtingose vietose, palaipsniui įvedant dirgiklius.

Reikia vengti nuolatinio šuns tempimo ar staigių trūktelėjimų. Šuo mokosi iš veiksmų nuoseklumo.

Lojimas ant praeivių ir šunų

Šuo dažniausiai loja iš baimės, susijaudinimo, norėjimo atkreipti dėmesį ar per daug priartėjus prie dirgiklio. Dresūros tiklas yra šunį išmokinti nereaguoti, o ne tiesiog neloti.

Mokantis, šunį reikia laikyti tokiu atstumu, kuriame jis dar geba klausyti komandų. Pastebėjus dirgiklį (pvz. kitą šunį), augintinio dėmesys nukreipiamas komanda „akys“ arba „sėdėt“ bei apdovanojamas skanėstu.

Praktiniai žingsniai:

• Dirbama nenusegus pavadėlio;
• Apdovanojama sėkmingai įvykdžius komandą dar prieš lojimą, ne po jo;
• Sėkmingai nukreipus dėmesį nuo dirgklio, palapisniui prie jo artėjama.

Nuoseklus darbas trumpomis sesijomis padeda sumažinti reakciją ir išlaikyti kontrolę realiose situacijose. Šuniui sulojus jo nebarkite bei neapdovanokite. Negebant nusiraminti bei nukreipti dėmesio, atstumas nuo dirgiklio padidinamas, kol šio vėl geba nereaguoti.

Socializacija ir šuns elgesio formavimas

Tinkama socializacija tiesiogiai veikia šuns elgesį, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą prisitaikyti prie kasdienių situacijų. Aiškūs bei nuoseklūs veiksmai padeda formuoti stabile ir prognozuojamą šuns elgesį, sumažinti elgesio problemų riziką.

Socializacijos svarba nuo ankstyvo amžiaus

Augintinio socializacija turi būti pradedama kuo anksčiau, nes pirmieji gyvenimo mėnesiai stipriausiai formuoja šuns reakcijas. Šiuo laikotarpiu šuo greitai susieja patirtis su saugumu arba grėsme. Tai kontroliuoti galima prižiūrint, kad augintinio pirmieji kontaktai būtų ramus bei pozityvūs.

Rekomenduojama augintinį supažindinti su:

• Skirtingais garsais ir medžiagomis;
• Namų bei miesto aplinka;
• Įvairiais žmonėmis;
• Skirtingais gyvūnais.

Kiekviena nauja patirtis turi būti trumpa ir valdoma. Augintinio kūno kalba turi būti stebima, o pastebėjus stresą veikla nutraukiama.

Ankstyva bei nuosekli socializacija mažina baimę bei jos peraugimą į agresiją. Ji taip pat padeda šuniui kurti ryšį su šeimininku, greičiau mokytis dresūros komandų, kadangi šuo reaguoja į mažiau dirgiklių, išlieka susikoncentravęs ir ramesnis.

Bendravimas su kitais gyvūnais ir žmonėmis

Socializuojant su gyvūnais bei žmonėmis, geriausia suorganizuoti kontroliuojamus susitikimus. Jei norima socializuoti su kitais šunimis ir gyvūnais, reikėtų rinktis ramius, socializuotus stabilaus elgesio partnerius, ypač pradžioje. Tai leidžia šuniui mokytis tinkamų socialinių signalų be konflikto. Niekada nerekomenduojama mažo šuns tiesiog paleisti su jam nepažįstamu šunimi, tikintis, kad tai užtikrins tinkamą socializaciją.

Bendraujant su žmonėmis svarbu įvairovė. Šuniui reikėtų pamatyti skirtingo amžiaus, išvaizdos ir balso žmones. Šių žmonių aplinkoje turi būti skatinamas  neutralus šuns elgesys, o ne perdėtas džiaugsms ar baimė.

Paprasta taisyklė:

Nauja patirtis → ramus elgesys → atlygis.

Tokiu būdu tu formuojamas aiškus elgesio modelis. Šuo supranta, ko iš jo tikimasi ir greičiau prisitaiko prie socialinių situacijų be įtampos.

Tipinės problemos ir jų sprendimai

Šunų dresūroje dažniausiai kyla problemos, susijusios su nepageidaujamu šuns elgesiu ir emocine būsena. Spręsti šioms situacijoms reikia pasitelkti aiškią struktūrą, tinkamą paklusnumo mokymą bei tinkamai stebėti šuns signalus.

Elgesio korekcija be bausmės

Norint pakoreguoti nepageidaujamą šuns elgesį reikia orientuotis į tai, ką šuo turėtų daryti, o ne į tai, ko jis daryti neturėtų. Dresūra tampa veiksmingesnė naudojant pozityvų elgesio stiprinimą vietoje bausmių.

Dažnos problemos ir praktiniai sprendimai:

• Šokinėjimas ant žmonių – šuns elgesys šokinėjant ignoruojamas, apdovanojama tik tada, kai šuo stovi ramiai.
• Reikalaujama dėmesio/maisto lojant – lojantis ir iš karto po lojimo šuo ignoruojamas, apdovanojama tik tada, kai elgiasi ramiai.
• Komandų ignoravimas – pakeisti aplinką su mažiau dirgiklių, grįžti prie trumpesnių, lengvesnių ir aiškesnių treniruočių.

Paklusnumo mokymas reikalauja nuoseklumo. Visada turi būti naudojamos tos pačios komandos, tą pats tonas ir aiški struktūra kiekvienos treniruotės metu.

Stresas ir baimė – ką daryti?

Šuns stresą ir baimę galima pastebėti iš dažniausiai pasireiškiančių šuns kūno kalbos bei siunčiamų signalų, tokių, kaip žiovulys, vengimas, sustingimas ar drebėjimas. Jei šie signalai ignoruojami, dresūra praranda efektyvumą.

Pagrindiniai veiksmai, kurie padeda sumažinti stresą:

• Spaudimo mažinimas –  treniruotes reikia trumpinti, vengti triukšmingos aplinkos;
• Darbas palaipsniui – nauji dirgikliai pristatomi palaipsniui;
• Saugumo jausmo kūrimas – apdovanojamas ramus elgesys, kai įprastai tokioje situacijoje šiuo reaguoja į dirgiklį.

Dresuojant bailų ar jautrų šunį reikėtų nenaudoti bauginančių metodų. Dresūra turi padėti šuniui pasijusti saugiai. Tik tada augintinis gali mokytis ir įsisavinti komandas.

Profesionalų pagalba ir tobulėjimas

Neturint patirties dresūroje ar atvejais, kai išbandyti metodai neveikia gali padėti profesionalai. Profesionali pagalba padės tiksliai atpažinti bei spręsti šuns elgesio problemas ir nuosekliai kelti įgūdžių lygį. Dirbant su specialistais parenkami teisingiausi dresavimo ar elgesio korekcijos sprendimai, kurie padeda sutrumpinti mokymosi laiką ir išvengti klaidų, kurios gali įsitvirtinti augintinio elgesyje treniruojantis savarankiškai.

Prieš kreipiantis į specialistus svarbu suprasti, kad specialist užduotis yra padėti šeimininkui išmokti suprasti šuns siunčiamus sugnalus bei kūno kalbą bei kaip komunikuoti su šunimi, kad šis vykdytų šeimininko duodamas komandas ar elgtųsi pagal šeimininko lūkestį. Mokymų didesnė dalis yra skirta šeimininkams, o jau nuo šeimininkų atkaklaus darbo priklauso dresūros sėkmė.

Kada kreiptis į specialistus

Į elgesio korekcijos specialistą verta kreiptis nepasiekiant užsibrėžtų tikslų. Tačiau atvejais, kai šuns elgesys tampa sunkiai valdomas arba kelia riziką sveikatai, į specialistus kreiptis būtina. Agresija, stipri šuns (ar šeimininko) baimė, nuolatinis lojimas, destruktyvus elgesys ar pavadėlio tempimas dažniai gali būti neįveikiami be specialisto pagalbos.

Elgesio korekcijos specialistas padės išanalizuoti ne tik elgesio priežastis, bet ir simptomus. Toliau sudaromas aiškus veiksmų planas, pritaikytas šuns amžiui, patirčiai ir aplinkai. Tai ypač svarbu, jei šuo patyrė stresą ar turi ribotą socializaciją.

Kreipimasis anksti padeda išvengti įpročių įsitvirtinimo. Net ir neturint rimtų problemų, individuali konsultacija naudinga dresuojant augintinį ar ruošiantis naujiems etapams, pavyzdžiui gyvenamos aplinkos pakeitimui.

Dresūros užsiėmimai ir mokyklos

Dresūros mokyklos siūlo užsiėmimus, kurie lavina tiek šunį, tiek šeimininką. Grupinės treniruotės stiprina šuns socializaciją, moko dirbti esant dirgikliams ir vykdyti komandas realiomis sąlygomis.

Renkantis mokyklą reikėtų atkreipti dėmesį į taikomus dresūros metodus ir instruktorių kvalifikaciją. Patikimoms bei šiuolaikiškos dresūros mokyklos naudoja posityvaus skatinimo metodus, aiškias taisykles.

Dažniausi užsiėmimų tipai:

Reguliarūs užsiėmimai padeda išlaikyti nuoseklumą. Nuoseklumas užtikrina greitesnę pažangą, reguliariai lankantis užsiėmimuose mokomasi tinkamai bendrauti su šunimi.

Dresūros įrankiai ir pagalbinės priemonės

Tinkami įrankiai padeda aiškiai komunikuoti su augintiniu ir užtikrina saugias, nuoseklias treniruotes. Svarbiausia rinktis priemones pagal norimą pasiekti tikslą, šuns dydį ir kasdienes situacijas, kurioms norima prisitaikyti.

Pavadėliai ir antkakliai

Pavadėlis ir antkaklis formuoja kasdienio elgesio pagrindą, todėl juos pasirinkti reikia atsakingai. Pavadėlis turi suteikti augintinio kontrolę, bet nekelti įtampos. Optimalus pavadėlio ilgis treniruotėms dažniausiai siekia 1,5–2 m.

Antkaklis turi būti pritaikytas pagal kaklo apimtį ir kailio tipą. Reguliuojamo ilgio antkaklis su minkštu pamušalu sumažina kaklo trintį ir spaudimą. Jei siekiama sumažinti pavadėlio tempimą, rekomenduojama apsvarstyti petnešas, kurios, skirtingai nuo antkaklio, paskirsto apkrovą per krūtinę. Taip pat, esant tempimui, nerekomenduojama naudoti automatinio pavadėlio.

Dažniausi pasirinkimai:

Neatsižvelgiant į tai, naudojamas pavadėlis su petnešomis ar antkakliu, reikia reguliariai patikrinti, karabinus užsegimo vietas bei nusidėvėjimą. Sugedę užsegimai kelia riziką tiek šeimininkui, tiek augintiniui.

Interaktyvūs žaislai dresūrai

Interaktyvūs žaislai skatina augintinio mąstymą ir palaiko motyvaciją treniruočių metu. Jie padeda sutelkti dėmesį, ypač jauniems ar energingiems šunims.

Rinktis reikėtų žaislus, kurie iš šuns reikalauja problemų sprendimo. Pavyzdžiui žaislai su įvairiomis judančiomis dalimis, kur galima paslėpti maistą ar skanėstus. Tokio žaislo sprendimas augintinį apdovanoja už ramų, kryptingą elgesį, mažina nuobodulį.